Automagistralės, viadukai, tiltai – viskas reikalauja ne tik priežiūros, bet ir nuolatinio atnaujinimo. Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.
– Su kokiais iššūkiais susiduriate ir kaip juos sprendžiate?
– Kiekvieną dieną stebime situaciją ir vertiname tai, kas vyksta keliuose. Ne darbo metu ir patys esame vairuotojai bei šios infrastruktūros vartotojai, tad ieškome būdų pagerinti susisiekimą. Metų pradžioje kartu su Susisiekimo ministerija informavome gyventojus, kad šie metai bus rekordiniai magistralių remonto metai. Per daugelį metų susidarė prasta automagistralių būklė, atsivėrė duobės, buvo sugadinti automobilių ratai ir kilo pavojus saugiam eismui.
Vyksta daug darbų. Įvedėme naujoves, tokias kaip bortelis, atitveriantis priešpriešinius srautus. Yra buvę ir mirtinų eismo įvykių, kai vairuotojai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Taip pat įvertinome galimybes sutrumpinti kelionės laiką vairuotojams. Ruožuose, kuriuose yra tokia galimybė, padidinome maksimalų leistiną greitį iki 92 km/val.
Kartais stebina tai, kaip vairuotojai važiuoja remontuojamame ruože, kuriame ribojamas greitis. Skatinu pasverti rizikos lygį, pasirinkti saugų greitį ir laikytis saugaus atstumo, kadangi eisme dalyvaujame ne vieni. Kitų vairuotojų patirtis, reakcijos laikas, automobilio amžius ir stabdymo kelias gali būti kitokie. Skubėjimas ir bandymas sutaupyti kelias sekundes dažniausiai virsta į sugadintą turtą, sužalotus asmenis ir sugaištą ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių laiką.
– Jei padidintas maksimalus leistinas greitis būtų sumažintas, ar tai netaptų dar didesne problema?
– Kiekvienas vairuotojas turi skirtingą tolerancijos laipsnį, kilometrų skaičių, kiek jam yra normalu viršyti greitį. Kai kuriems normalu važiuoti 120-140 km/val. greičiu, kai maksimalus leistinas greitis yra 90 km/val. Kiekvieną dieną dalyvauju eisme ir pastebėjau, kad vairavimo kultūra kitose užsienio šalyse yra kitokia. Remontai vyksta ilgesnėse atkarpose, žmonės dirba ant kelio, be papildomos apsaugos. Didesnio greičio viršijimo, nei 10 km/val., remontuojamuose ruožuose neteko matyti. Laikomasi saugaus atstumo, maksimalaus leistino greičio ir tai sutaupo ne vieną valandą laiko.
– Kartais vairuotojai klausia, kodėl lygiame kelyje šviečiant saulei reikia važiuoti 50 km/val. greičiu?
– Kai ruošiamasi remonto darbams pagrindinėse magistralėse, kur vyksta didžiulis eismas, iš pradžių reikia nubrėžti geltonas linijas, sumontuoti betoninį bortelį ir šie procesai užtrunka. Kartais kelyje galima matyti tiek baltas, tiek geltonas linijas. Tai yra parengiamasis procesas, kai reikia paruošti statybvietę, kad galėtume sustatyti ženklinimą, sureguliuoti srautus bei eismą. Įspėjamieji greičio ribojimo ženklai atsiranda pirmiausia, kad vairuotojai būtų budresni.
Kai turime ilgesnę, 10 kilometrų ilgio darbų zoną, įrengiama viena bendra statybvietė visam ruožui. Tam tikra rūšis darbų yra atliekama visame ruože. Gali būti, kad bus dirbama ruožo pabaigoje, o pradžioje nebus nė vieno darbuotojo. Kol vyksta vienas darbas, kitų darbų imtis negalima. Visam statybos laikotarpiui nustatomas vienas greičio režimas. Įvairūs remonto darbai vyksta nuolat.
Suplanuota daug didelių darbų.
– Kartais kelio juostų žymėjimas gali būti painus, vairuotojai klysta ir tik kitų vairuotojų dėka išvengia avarijos. Ką patartumėte vairuotojams?
– Stebime situaciją ir siekiame kuo didesnio aiškumo bei patogumo vairuotojams. Užsienio praktika rodo, kad parengiamieji statybų darbai vyksta panašiai: sužymimos geltonos juostos, tuomet sumontuojamas betoninis bortelis ir tik tada pastatomi galutiniai kelio ženklai. Kol eismo organizavimo schema nėra paruošta, kyla daug neaiškumų. Raginame vairuotojus laikytis saugaus greičio, nes jei jis ribojamas, vadinasi, reikia būti budresniems. Bendraujame su rangovais ir ieškome būdų, kaip atlikti darbus kuo greičiau, kad eismo dalyviams kiltų kuo mažiau trikdžių. Deja, parengiamasis laikotarpis yra neišvengiamas. Jei galėtume uždaryti kelią ir nukreipti eismą lygiagrečiu keliu, neaiškumų nebūtų. Matome, kad jei magistralėje lieka tik viena eismo juosta, net viduryje savaitės, kai eismo srautai mažiausi, atsiranda kilometrai spūsčių.
– Blogus pavyzdžius matome ir patys, bet kas gero laukia vairuotojų?
– Automagistralėse vyksta didžiuliai darbai – tiek A1 kelyje į Klaipėdą, tiek A2 kelyje į Panevėžį. Kituose magistraliniuose keliuose taip pat vyksta darbai ir turime pasirašę sutartis. Mūsų tikslas šiais metais yra sutvarkyti 100 kilometrų kelių, kad didesnėse atkarpose būtų galima pasimėgauti gera asfalto danga. Siekiame palaipsniui sutvarkyti visas automagistrales, kad po keletos metų galėtume džiaugtis keliais.
Didelis dėmesys skiriamas kritinei infrastruktūrai, tiltų ir viadukų remontui. Pasigirsta atgarsių apie tai, kad nugriuvo tiltas ar viadukas, tarsi judėjimas būtų apribotas, tačiau jis yra užtikrinamas. Gali būti sumažintas greitis, atsirasti papildomi šviesoforai, bet pravažumas vis tiek yra. Šiais metais remontuojama apie 30 tiltų ir viadukų. Didžiąją dalį jų ketinama atidaryti iki šių metų pabaigos.
Daug darbų vyksta ir krašto keliuose. Bus sutvarkyta 2000 kilometrų. Turime daug projektų, tokių kaip miestų ir miestelių programa. Bus tvarkomos 40-ies savivaldybių centrinės miesto gatvės. Turime gerinti susisiekimą ir regionuose.
Suplanuota daug didelių darbų. Noriu padėkoti darbuotojams už kantrybę ir palinkėti daugiau tolerancijos vieni kitiems.
Visas pokalbis „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)