Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė kartu su šios frakcijos, Mišrios Seimo narių grupės ir „Nemuno aušros“ frakcijos atstovais.

Jei Seimas pritartų įstatymo pataisoms, tėvai galėtų nuspręsti dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos lytiškumo ugdymo temų poreikio savo vaikams iki 16 metų.

Tėvams taip pat būtų suteikta teisė „parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą“.

Pasak I. Vėgėlės, įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti tinkamą balansą tarp konstitucinės tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir valstybės įsipareigojimų švietimo srityje.

„Tai sudarys prielaidas tėvams realizuoti konstitucinę jų teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus lytiškumo ugdymo srityje, pasirenkant lytiškumo ugdymo vietą (šeimoje ar mokykloje) ir būdą. Taip pat tai sudarys galimybę tėvams pasirinkti švietimo paslaugų teikėją, kurio praktikuojama lytiškumo ugdymo koncepcija atitinka šeimoje puoselėjamą pasaulėžiūrą“, – sako įstatymo pataisų autorius.

Jo teigimu, lytiškumo ugdymas yra pasaulėžiūros dalykas, o su ja susiję dalykai negali būti primetami be tėvų žinios ir sutikimo.

„Gera pedagoginė praktika reikalauja dėl lytiškumo ugdymo mokykloje tartis su tėvais, juos informuojant apie siūlomą ugdymo turinį, sudarant galimybę parinkti savo vaikams lytiškumo ugdymo įgyvendinimo formą ir būdą, galiausiai nuspręsti, ar jo vaikui apskritai reikia lytiškumo ugdymo mokykloje“, – sako I. Vėgėlė.

Šiuo metu Švietimo įstatyme įtvirtinta tėvų teisę dalyvauti parenkant, o prireikus – parinkti vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją.

Galimybė parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo programą suformuluota ne kaip tėvų teisė, bet kaip tėvų pareiga.

„Nors analogiška mokinio galimybė savarankiškai pasirinkti tikybos arba etikos programą sulaukus 14 metų nurodyta ne prie mokinio pareigų, bet prie teisių“, – pastebi įstatymo pataisų autoriai.

Anot jų, galiojantis Švietimo įstatymas šiuo metu nenumato pareigos mokykloms konsultuotis su tėvais dėl gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo, taip pat nesuteikia tėvams teisės spręsti dėl lytiškumo ugdymo poreikio.

ELTA primena, kad kadenciją baigusiame Seime aštriai diskutuota dėl 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusių Gyvenimo įgūdžių pamokų.

Tuometinė opozicija siūlė iš šios programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikui mokytis pagal tikybos, ar pagal etikos pamokoms pritaikytą programą.

Mokinių atostogų metu siūloma uždrausti rengti egzaminus

Švietimo įstatymo pataisas inicijavęs I. Vėgėlė siūlo įrašyti į šį dokumentą ir naujų nuostatų. Jei Seimas pritartų,  jame atsirastų garantija, kad „mokinys turi teisę į jo amžių, sveikatos būklę ir poreikius atitinkantį poilsį ir laisvalaikį“.

Taip pat būtų draudžiama pasiekimų patikrinimus organizuoti mokinių atostogų metu.

„Tai leis išvengti mokinių teisės į poilsį pažeidimų priimant sprendimus dėl mokymo organizavimo, mokslo metų trukmės ir pabaigos nustatymo, taip pat dėl mokymosi pasiekimų vertinimo, brandos egzaminų organizavimo“, – sako įstatymo pataisų autorius.

„Mokymo procesas turi būti organizuojamas taip, kad vaikas galėtų tinkamai pailsėti. Be kitų dalykų, tai reiškia ir tai, jog mokinių atostogos būtų aiškiai apibrėžtos laike, kiek įmanoma nekistų, o mokinio atostogų metu nebūtų organizuojami brandos egzaminai“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte.

Jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras 2024 m. liepos 10 d. įsakymu yra patvirtinęs 2024–2025 mokslo metų valstybinių brandos egzaminų tvarkaraščius, kurie numato brandos egzaminų  dalies organizavimą vaiko poilsio (žiemos atostogų) metu.

I. Vėgėlės inicijuotas Švietimo įstatymo pataisas savo parašais parėmė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Bronis Ropė, Rimas Jonas Jankūnas, Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Česlavas Olševskis, Jaroslavas Narkevičius, Eimantas Kirkutis, Mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas, „Nemuno aušros“ frakcijos narys Martynas Gedvilas.