Seimo pirmininko gėda

Apie Prezidento postą svajojantis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas sovietmečiu, kaip įtariama, galėjo suklastoti oficialų dokumentą ir už tai buvo išmestas iš aukštosios mokyklos.

Negailestinga bausmė

1987 m. iš Vilniaus universiteto Teisės fakultete studijuojančių sąrašo buvo išbrauktas studentas A.Valinskas. Oficialus įrašas jo byloje nurodo, kad šis studentas pašalinamas iš universiteto dėl "elgesio nesuderinamumo su tarybinio studento vardu".

Paaiškėjo, kad šiaip neblogai teisininko mokslus kremtantis studentas A.Valinskas praleidinėjo kai kurias paskaitas, o kaip pasiteisinimą pasitelkė, kaip tada įtarta, padirbtą teismo pažymą.

Tai, kad A.Valinskas galėjo klastoti dokumentus, suuodusi tuometė Vilniaus universiteto vadovybė nedelsdama priėmė sprendimą išbraukti jį iš studentų sąrašų.

Baudžiamoji byla dėl galimo dokumentų klastojimo nebuvo iškelta. Tai leido A.Valinskui jau po metų grįžti į studijuoti. Tiesa, neilgai – komercinės veiklos saldų skonį pajutęs nuolat užimtas A.Valinskas pats vis nutraukdavo ir vėl atnaujindavo studijas ir galų gale tik 2002 m. baigė Teisės fakultetą bei įgijo teisės mokslų magistro laipsnį.

Nenoriai prisimena praeitį

Dabartinis Seimo vadovas nelabai noriai prisimena 1987 m. įvykius, nors ir netiesiogiai pripažįsta, kad buvo pašalintas iš universiteto už galimą dokumento klastojimą. Jis šį faktą bando nuleisti juokais.

A.Valinskas primena, kad tuomet, sovietų saulėlydžio metais, su draugais buvo įkūręs humoristinę agitbrigadą "Dviratis", su kuria tekdavo koncertuoti įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Iš koncertų būsima žvaigždė į Vilnių grįždavo vėlai sekmadieniais, kartais net pirmadieniais, todėl dažniausiai vėluodavo į pirmas savaitės paskaitas.

Pirmadienio rytais pirmos būdavo sovietinio karinio pasirengimo paskaitos, į kurias studentas A.Valinskas leisdavo sau neiti.

Būtent dėl nelankytų karinio pasirengimo paskaitų ir teko palikti universitetą.

Suklastojo ar ne?

A.Valinsko byloje įrašyta, kad šis studentas iš universiteto pašalinamas, nes jo "elgesys nesiderina su tarybinio studento vardu". Paaiškėjo, kad teisės mokslų studentas, siekdamas pasiaiškinti, kodėl praleidžia karinio pasirengimo paskaitas, galėjo suklastoti bent vieną dokumentą.

Viename interviu A.Valinskas 2000 m. yra pripažinęs: "Reikėjo kažkaip pasiaiškinti, kodėl neinu į paskaitas. Parašiau pažymą, kad civilinėje byloje turiu būti liudininkas."

Paklaustas, ar dokumentų klastojimas dera su teisininko veikla, A.Valinskas tuomet atsakė nekonkrečiai ir ne itin rimtai: "Sovietinėje struktūroje nėjimas į karinį parengimą buvo lyg savotiška rezistencijos forma. Medalį už tai man galėtų pasiūlyti."

Tokie atsakymai kelia papildomų klausimų: ar tai reiškia, kad jis pats parašė tą pažymą, tai yra suklastojo teismo dokumentą, padirbo reikalingus parašus ir antspaudus?

Dabar Seimo vadovas teigia, kad pažyma nebuvo klastojama. "Pažymą dėl liudijimo civilinėje byloje A.Valinskui išdavė teismo sekretoriatas", – Seimo pirmininko vardu atsakė jo atstovė spaudai Indrė Viržintė.

Daugiau nieko nesiteikiama aiškinti. Nei koks tai buvo teismas, nei kodėl jis išdavė tokią pažymą. Ar A.Valinskas tikrai buvo liudytojas kokioje nors civilinėje byloje ir teisėtai gavo pažymą? Jeigu nebuvo joks liudytojas, kas ir kodėl jam teismo sekretoriate parašė pažymą? O gal niekas neparašė, gal studentas ją tiesiog pats padirbo?

Būtent pastaroji versija ir ima sklandyti Seimo kuluaruose. Kai kurie politikai privačiuose pokalbiuose užsimena girdėję, kad A.Valinskas su kažkuriuo draugu 1987 m. patys suklastojo ir dokumentą, ir kažkurio pareigūno parašą jame. Esą galėjo būti padirbtas netgi antspaudas.

Atsako tylos siena

Vilniaus universiteto vadovybė 1987 m. neva išsiaiškino, jog teismo pažyma netikra, A.Valinskas nesąs joks liudytojas jokioje civilinėje byloje, todėl nepagrįstai praleidinėjo karinio parengimo paskaitas.

Į tokius kriminalines istorijas primenančius įtarimus Seimo pirmininkas bent kol kas atsako tylos siena.

"Karinės katedros vadovas kreipėsi į Vilniaus universiteto prorektorių siūlydamas išbraukti studentą A.Valinską iš Karinės katedros už karinio parengimo paskaitų nelankymą. Tuomet išbraukimas iš jos reiškė išbraukimą ir iš universiteto studentų sąrašų", – paprašyta detalizuoti, kaip atsirado nelemtoji pažyma, nei į tvorą nei į mietą tepasakė Seimo pirmininko atstovė spaudai I.Viržintė.

Pats parlamento vadovas vakar visą dieną buvo nepasiekiamas.

Tiesa, dar primenamas faktas, kad 1987 m. teisėsauga neiškėlė jokios bylos teisės mokslų studentui A.Valinskui už galimą dokumentų klastojimą ir jau po metų jis galėjo grįžti į universitetą. Tuo norima pabrėžti, esą jokio kriminalinio nusikaltimo dabartinis Seimo pirmininkas nebuvo padaręs, nors Baudžiamajame kodekse ir tada, ir dabar yra straipsnis, apibrėžiantis atsakomybę už dokumentų klastojimą.

Teismo neišvengė

A.Valinskas tikriausiai nepasimokė iš studijų laikų klaidos, todėl buvo nubaustas teismo.

1999 m. A.Valinskas buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį už melagingą pranešimą apie sprogmenį viešbutyje, kur vyko dainininkų Žilvino Žvagulio ir Irenos Starošaitės vestuvės. A.Valinskas jam skirtą baudą sumokėjo baltais centais, atvežęs juos karučiu.

Atsakomybė už klastotes

Lietuvos SSR laikais Baudžiamasis kodeksas numatė gana griežtą atsakomybę už dokumentų klastojimą:

207 straipsnis. Oficialaus dokumento suklastojimas ar suklastoto oficialaus dokumento redagavimas ar panaudojimas

Oficialaus dokumento suklastojimas, taip pat žinomai suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimas baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Nepriklausomoje Lietuvoje nustatyta panaši atsakomybė:

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis.

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu

Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.