Savivaldybėje „šnipinėja“ vidaus auditoriai

Klaipėdos valdininkai vengia raštu įsipareigoti saugoti komercines įmonių paslaptis. Tai nustatė Centralizuota vidaus audito tarnyba, tyrusi viešojo pirkimo komisijų darbą.

Auditoriai vertino, kaip atliekamos Klaipėdos savivaldybės administracijos vykdomų viešųjų pirkimų procedūros.

Nustatyta atvejų, kai Miesto ūkio departamento direktoriaus įsakymu sudarytos Viešojo pirkimo komisijos nariai dirbo komisijoje prieš tai nepasirašę nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų. Pasak Centralizuotos vidaus audito tarnybos vedėjos Meilutės Laknerienės, tokius pasižadėjimus privalu pasirašyti. Tai lyg savotiškas komisijos narių etikos kodeksas.

Nešališkumo deklaracijoje komisijos narys pasižada neturėti išankstinio nusistatymo viešajam pirkimui pasiūlymus teikiančių verslininkų atžvilgiu.

Anot deklaracijos, jei per pirkimo procedūrą paaiškėja, kad teikėjas susijęs su komisijos nariu giminystės ar svainystės ryšiais, komisijos narys privalo apie tai pranešti komisijai.

Konfidencialumo pasižadėjime valdininkai įsipareigoja neskleisti informacijos apie konkurso dalyvį. Taip pat pasižada garantuoti, kad konfidenciali informacija nepasieks trečiųjų asmenų. Pasak M. Laknerienės, dabar daug verslo įmonių pačios nustato, kokia informacija yra konfidenciali. Tai gali būti informacija, nebūtinai susijusi vien su finansiniais rodikliais.

Klaipėdos savivaldybėje Centralizuota vidaus audito tarnyba įsteigta prieš dvejus metus. Ji skiriasi nuo Klaipėdos savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos. Kontrolieriaus tarnyba prižiūri, kaip valdomas savivaldybės turtas ir kaip vykdomas savivaldybės biudžetas. Apie tai teikia išvadas miesto tarybai. O Vidaus audito tarnybos specialistai vadina save „šnipais“ ir vadovų padėjėjais. Auditorių pareiga ištirti, ar yra silpnų savivaldybės padalinių veiklos grandžių, bei pranešti apie tai savivaldybės administratoriui.