Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis pareiškė ketinąs per savaitę ištirti, kaip vykdomi knygų pirkimai bibliotekose.

„Darysime tyrimus, kaip vykdomi pirkimai, kaip jie pasiteisina, kaip atrenkamos knygos. Maksimaliai švarinsime šitą procesą, skaidrinsime. Tai turi būti matoma, ar tikrai tie leidiniai visi reikalingi yra, kaip vykdoma atranka", - po pokalbio su premjeru Andriumi Kubiliumi prieš Vyriausybės pasitarimą pirmadienį žurnalistams sakė R.Vilkaitis.

Vyriausybės pasitarime pirmadienį svarstoma, ar grąžinti dalį nuo bibliotekų finansavimo „nukirptų" lėšų. Kiek pinigų ir iš kur jie galėtų būti paimti, kultūros ministras nesako.

„Turime suvokti, kad leidyba taip pat yra verslas, prieš kurį tikrai nieko neturiu, bet sunkmetį turėtume suvokti kaip mūsų visų bendrą problemą - ar tai būtų geležinkeliai, ar knygų leidyba, ar parašiutizmas, ar alaus gėrimas - visa tai mūsų visų bendra problema. Visi turime po truputį pasispausti (...) Dar pabrėžiu savo mintį, kad knygų mes dar neperskaitėme, kviečiu perskaityti visus į bibliotekas", - pirmadienį kalbėjo ministras.

Jis nurodė, kad mažinant išlaidas nepaliestos tik didžiausios ir garsiausios Kultūros ministerijos programos - Valdovų rūmai ir "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009".

„Buvo nurodyta tiksli suma, kuria Kultūros ministerija turėjo sumažinti savo biudžetą. Manevro laisvė - labai maža. Dauguma lėšų eina per programas, praktiškai beveik viskas - ten vykdomi konkursai (...) Na ir ten, kur buvo didžiausios sumos, mes ten ir mažinome, turėdami omeny, kad pačios didžiausios programos - Valdovų rūmai ir „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" neliečiamos, nes ten iš viso jokio rezervo neturime", - sakė R.Vilkaitis.

Įvairių Lietuvos bibliotekininkų organizacijų atstovai praėjusią savaitę per spaudos konferenciją pranešė, kad atėmus iš bibliotekų 7 mln. litų, numatytų naujiems leidiniams pirkti, šiemet nebebus įsigyta nė viena nauja knyga, nebebus užprenumeruotas nė vienas periodinis leidinys.

Šių metų biudžete visoms Lietuvos bibliotekoms naujoms knygoms, leidiniams įsigyti buvo numatyti 8,7 mln. litų. Per pirmąjį ketvirtį bibliotekininkai spėjo panaudoti 1,7 mln. litų. Likusi suma buvo „nukirpta".

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko Petro Zurlio teigimu, bibliotekos neatmeta galimybės bylinėtis su Kultūros ministerija, mat ši nesilaiko pasirašytų sutarčių su bibliotekomis. Juoba, kad teismais bibliotekoms grasina leidyklos, nes bibliotekos nebeturi pinigų sumokėti už užsakytas knygas.

Kultūros ministras savo ruožtu sakė, kad šios sutartys dabar yra peržiūrimos.
Pastaruoju metu Lietuvos bibliotekos per metus vidutiniškai įsigydavo apie 120 knygų vienam tūkstančiui gyventojų. Tuo metu tarptautinės organizacijos rekomenduojama norma - 200-250 knygų.

„Tuoj sumušime rekordą, kai įsigysime vieną knygą 1 tūkst. gyventojų", - liūdnai per spaudos konferenciją juokavo Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko pavaduotoja Vida Garunkštienė.

Statistikos departamento duomenimis, pernai bibliotekose registruota 744 tūkst. skaitytojų, arba kas penktas šalies gyventojas.

R.Vilkaitis pirmadienį nurodė, kad jo prioritetas - įsigyti lietuviškas knygas.
„Man prioritetas yra lietuviškos knygos, lietuviška spauda, nes esame pasaulyje vienintelė valstybė, kuri šita kalba leidžia knygas. Kitas knygas mes galėsime nusipirkti bet kada, mums išleis kiti ir galbūt dar ir užmokės, kad mes jas dar skaitytume", - aiškino R.Vilkaitis.

Jis taip pat pareiškė, kad padėtis bibliotekose nėra tokia tragiška, kaip kalba bibliotekininkai, nes dalį leidinių leidyklos joms teikia veltui.