- Ieva Šernienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nenumaldomai artėjant rugsėjo 1-ajai mokinių tėvų mintys sukasi apie naujus mokslo metus. Nereikia pamiršti, kad tarp Lietuvoje šiuo metu esančių neteisėtų migrantų taip pat apstu mokyklinio amžiaus vaikų. Ar jie rugsėjo 1-ąją taip pat peržengs ugdymo įstaigų slenkstį?
Pasiruošę užtikrinti ugdymą
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, Lietuva yra pasiruošusi užtikrinti reikiamą ugdymą neteisėtų migrantų vaikams.
„Suprantame, kad dauguma šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos atėjusių migrantų vaikų ilgai pas mus neužsibus, žinome, kad didžioji dalis šių neteisėtų migrantų nėra tikrieji pabėgėliai, tačiau privalome pasirūpinti kad ir laikinu jų vaikų mokymu“, – teigė ministerijos atstovai.
Ar neteisėtų migrantų vaikai nuo rudens žingsniuos į mokyklas, o galbūt ugdymas vyks migrantų stovyklose, kol kas atsakymo nėra. „Šiuo metu ministerija dar neturi tikslių duomenų, kiek iš viso tarp šiemet atvykusių nelegalių migrantų yra nepilnamečių, kuriems būtų reikalingas mokymas, kokiose vietovėse jie gyventų ir kaip ilgai. Ministerija jau aiškinosi, kokios yra galimybės mokyti daugiau vaikų Ruklos ir Pabradės mokyklose. Jei vaikai bus apgyvendinti kitose vietose, bus sprendžiama dėl laikinai Lietuvoje esančių vaikų mokymo, užimtumo atsižvelgiant į galimybes“, – teigė Komunikacijos skyriaus atstovai.
Scanpix nuotr.
Patirtis ugdant migrantų vaikus
Pasak ministerijos, migrantų vaikai ir iki šiol jau mokėsi Lietuvoje. Čia jie lanko mokyklas kartu su savo bendraamžiais Lietuvos piliečiais, taip pat gauna papildomą mokymosi pagalbą: lietuvių kalbos pamokų, papildomų konsultacijų.
Mokyklos, kuriose mokosi atvykusieji iš užsienio, gauna tikslinę 465 eurų dydžio mokiniui per metus paramą.
„Nemokantys lietuvių kalbos mokiniai, prieš pradėdami nuoseklųjį mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje, vienerius metus mokosi lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Komunikacijos skyriaus atstovų teigimu, antrąjį mokslo metų pusmetį į lietuvių kalbos ugdymo programą integruojamos Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos, pilietinio ugdymo temos, mokiniai supažindinami su mokomųjų dalykų terminais lietuvių kalba. „Tokiu būdu ugdymo procese mokiniams sukuriamos prielaidos išmokti lietuvių kalbą tiek, jog jie galėtų mokytis dalykus, numatytus bendrosiose programose, lietuvių kalba kartu su mokiniais, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji. Mokyklos, kuriose mokosi atvykusieji iš užsienio, gauna tikslinę 465 eurų dydžio mokiniui per metus paramą – ši suma skiriama papildomai prie bendra tvarka mokinių ugdymui teikiamos valstybės dotacijos“, – situaciją komentavo ŠMŠM atstovai.
Kaip portale skelbta anksčiau, į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Daugelis jų yra iš Irako.
Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, Lietuvos pareigūnai Baltarusijos pasienyje apgręžė beveik pusšimtį asmenų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Užsieniečiai neįleisti Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų, Varėnos rajonuose bei Druskininkų savivaldybės ribose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje3
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras15
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai51
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno išvyko daugiau nei 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus30
Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. ...
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų1
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...
-
Lietuva spindi Kalėdų šviesoje: žvilgtelėkite į nuostabiai papuoštus tautiečių namus3
Šventinis laikotarpis Lietuvoje tampa vis įspūdingesnis – švytinčios sodybos šiemet sulaukia lankytojų ne tik iš aplinkinių miestų, bet ir iš visos šalies. Vienas pirmųjų Kalėdų šviesų entuziast...