Romų bendruomenės kasdienybė: diskriminacija, žiaurios replikos, kaimynų nepasitenkinimas

„Kad čigonas – vagis, kad čigonu negalima pasitikėti, tarsi jis melagis, apgavikas“, – vardijo viena romė.

Su tokiais žodžiais kasdien susiduria romų bendruomenės atstovai. Jie pasakojo, kad kandžios replikos iš visuomenės skaudina.

„Komentarai labai žiaurūs“, – sakė kitas romas.

„Čigonas turi pavogti kažką arba turi padaryti visokias nesąmones. Tai – kažkokia fikcija, kuri iš kažkur. Niekaip nesutinku, kad visi romai yra nusikaltėliai“, – antrino Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik.

Anot I. Kviko, sugriovus Vilniaus taborą, jo bendruomenė išsibarstė po skirtingus miesto rajonus, tačiau valdžia norimų rezultatų taip ir nepasiekė.

„Iš tikrųjų problema nė kiek neišspręsta, nes žmonės tiesiog nenori romams nuomoti būsto arba nenori to daryti oficialiai, rodyti savo pajamas ir taip toliau“, – kalbėjo I. Kvik.

Savivaldybės įmonės taip pat nėra patenkintos. Jos negali atsiginti nuo kasdienių gyventojų skundų.

„Dažnai pasitaiko tų atvejų, kai žmonės, pamatę romų tautybės asmenis, teikia skundus. Mes važiuojam, vertinam, ar jie yra pagrįsti, ar nepagrįsti. Daugeliu atveju jie nepasiteisina. Bet yra tokių atvejų, kai pasiteisino, tuomet kreipiamės pagalbos į policijos atstovus ir į Viešosios tvarkos skyrių, bet tikrai tai nėra kasdieninis atvejis. Tiesiog romų tautybės asmenys labiau pastebimi visuomenėje“, – aiškino „Vilniaus būstas“ direktoriaus pavaduotojas Rosita Žibelienė.

Čigonai pasakojo, kad be būsto problemų sudėtinga susirasti ir darbą.

Mes telefonu susitariam, kad priims į darbą, tačiau darbdavys, pamatęs, kad atėjom apsirengusios romų apranga, su ilgais plaukais, su skarele ir su sijonu, sako: ačiū, bet tu romė, mes tavęs nepriimsim.

„Kadangi vis dar gajūs stereotipai, kurie turi labai didelę įtaką įsidarbinti romų tautybės žmonėms, tai pakankamai keblu“, – sakė viena romė.

„Tikrai yra daug merginų, kurios ateina ir sako: mes telefonu susitariam, kad priims į darbą, tačiau atėjom, ir darbdavys, pamatęs, kad atėjom apsirengusios romų apranga, su ilgais plaukais, su skarele ir su sijonu, sako: ačiū, bet tu romė, mes tavęs nepriimsim. Iš tiesų žeidžia toks nusistatymas“, – komentavo Baltijos romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Tomaševič.

Visgi darbo vietas bando steigti patys. Vien jų – Vilniaus senamiestyje veikiantis restoranas.

„Čia yra unikalus dalykas, nei Europoje, nei Amerikoje jūs nepamatysite tokio dalyko, ką mes turime Lietuvoje. Tai yra romų restoranas, kur yra autentiški patiekalai, dirba vien tik romai. Gali dirbti ir kiti žmonės, mes jų ir turime, bet daugiausia, 80 proc., dirba romai“, – pasakojo I. Kvik.

Nors verslas įkurtas su savivaldybės pagalba, tai padaryti nebuvo lengva.

„Gaudavom kokią žinutę ar tiesiog paskambindavo: „sorry, mes nenorim čia taboro, nenorim, kad čia čigonai būtų“. Ir teko mums ieškoti patalpų dvejus metus“, – pasakojo restorano darbuotojas.

„Be politinio dėmesio apskritai toks pasikeitimas įvykęs nebūtų“, – tikino Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

Prieš metus atliktos apklausos duomenimis, labiausiai lietuviai nenorėtų gyventi šalia ar dirbti su romų tautybės atstovais.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau kaip 2,5 tūkst. čigonų.