„Šiuo metu yra svarstymo stadija, yra diskusija, į klausimus mes atsakinėjame, pagal klausimus mes matome, kad svarstymai yra įvairūs“, – LRT radijui penktadienį sakė R. Kaunas.
Kaip rašė BNS, šiuo metu Jungtinės Valstijos peržiūri šalies karių buvimą Europoje. Lietuvoje rotaciją šią vasarą baigė daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių, tačiau dalis jų liko šalyje.
Amerikiečiai Lietuvoje reguliariai dislokuodavo karių batalionus nuo 2019 metų. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vašingtonas savo pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.
Šiuos sustiprintus batalionus paprastai sudarydavo tūkstantis ar daugiau karių su įvairia kovine technika. Lietuva yra nurodžiusi, jog yra pasirengusi priimti iki 1,5 tūkst. JAV karių.
Ministras patikino, jog Lietuva turi infrastruktūrą ir galimybes priimti daugiau JAV karių, tačiau galutiniai sprendimai priklausys nuo karinių planų ir NATO vadovybės.
„Tiktai nereikėtų kažkaip prisirišti prie konkretaus skaičiaus, yra principinė pati pozicija, kad Jungtinės Amerikos Valstijos mato Lietuvą kaip vieną iš patikimiausių sąjungininkų, mato Lietuvos atliktus visus reikalingus namų darbus. (...) Tai mes esame patikimi sąjungininkai, JAV tai vertina, techniniame lygyje diskusijos vyksta, o galutiniai sprendimai, kokie jie bus sudėlioti, tokie jie bus ir įvardyti, kai tai bus galima padaryti“, – sakė jis.
Lietuvos ambasadorius NATO Darius Jauniškis pridūrė, kad iš Vašingtono Lietuva tikrai sulaukia teigiamų signalų dėl JAV karių buvimo šalyje.
„Tikrai amerikiečiai neatsitraukia ir manau, kad tikrai galime būti ramūs, kad tikrai karius mes turėsime. Jie mato visas galimybes ir poreikį turėti juos Lietuvoje. Klausimas tiktai vėlgi yra, ko gero, čia jau detalės ir kokiais skaičiais mes operuosime“, – kalbėjo jis.
BNS rašė, jog lankydamasis NATO būstinėje Briuselyje JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Elbridge'as Colby (Eldbridžas Kolbis) ketvirtadienį paragino Aljanso sąjungininkus paaiškinti, kaip jie ketina tenkinti Vašingtono reikalavimus prisiimti atsakomybę už Europos gynybą.
Kiek anksčiau rugpjūtį JAV išsiuntė klausimyną, kuriame Europos šalių prašoma parodyti, kaip jos daro pažangą siekdamos prisiimti pagrindinį vaidmenį ginant savo žemyną po to, kai buvo susitarta labai padidinti karinius biudžetus.
Aš tai nematau jokios konkurencijos, aš manau tiktai, kad mes turime būti susirūpinę, kaip mes ginsimės nuo būsimos Rusijos agresijos ir čia nėra jokios konkurencijos, reikia tiesiog dirbti ir atlikti savo namų darbus.
Savo ruožtu D. Jauniškis tikino, kad JAV Lietuvai vakar nekėlė papildomų reikalavimų.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos ir kitų NATO šalių siekis stiprinti savo gynybą neturėtų būti vertinamas kaip konkurencija dėl JAV karių.
„Aš tai nematau jokios konkurencijos, aš manau tiktai, kad mes turime būti susirūpinę, kaip mes ginsimės nuo būsimos Rusijos agresijos ir čia nėra jokios konkurencijos, reikia tiesiog dirbti ir atlikti savo namų darbus“, – teigė jis.
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. BVP, apie 4,8 mlrd. eurų. Šalies pareigūnai teigia, kad kitąmet gynybai skiriama BVP dalis taip pat turėtų būti ne mažesnė nei 5 procentai.
(be temos)