Rinkimai: didžiausios intrigos, mįslės ir prognozės

Sekmadienį įvyksiantis balsavimas Seimo rinkimuose ir referendume pateiks atsakymus į aibę klausimų, dėl kurių jau kelis mėnesius verda diskusijos. Nuo referendumo rezultatų ir dvikovų vienmandatėse iki šalies ateitį nemaža dalimi lemsiančio balsavimo daugiamandatėje apygardoje.

Skaitytojams pateikiame svarbiausių šio politinio maratono įvykių apžvalgą.

Ar apklausos atspindės realius skaičius?

Įvairių visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, populiariausios politinės jėgos Lietuvoje – Seimo opozicijoje esančios Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Darbo partija. Šios dvi jėgos apklausose stabiliai rikiuojasi 1-2 vietose.

Ar apklausos atspindės rinkimų rezultatus, sužinosime jau sekmadienį, kuomet bus suskaičiuoti balsai daugiamandatėje apygardoje.

Ketverius metus valdžioje išsilaikiusi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija rinkimams metė milžiniškas pajėgas. Pagal apklausas, konservatoriams žadama 3-4 vieta rinkimuose, tačiau partija daro viską, kad viršyti jai prognozuojamus procentus. Savo elektoratą labai aktyviai mobilizuoja ir Liberalų sąjūdis.

Politologė Jūratė Novagrockienė DELFI teigė mananti, jog sekmadienio balsavime veikiausiai triumfuos opozicija, tačiau valdantieji dešinieji esą gali surinkti daugiau balsų, nei žada visuomenės nuomonės tyrimai.

„Iš tikrųjų pirmauja arba Darbo partija, arba LSDP. Tiktai gali būti, kad Tėvynės sąjunga gaus daugiau negu numatoma. Toliau – pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis, svyruojantis ant 5 proc. ribos, tikėtina, irgi gali gauti daugiau. Tendencija – kad daugiau vietų surinkti turėtų kairieji. Tačiau yra nemaža dalis rinkėjų, kurie už kairiuosius niekada nebalsuos. Natūralu, kad lieka dvi dešiniosios partijos, kurios yra pačios stipriausios. Gali pasireikšti vadinamasis strateginis balsavimas, kai balsuojama už tą partiją, kuri, tikėtina, gaus daugiau balsų, nežiūrint to, kad tikroji simpatija yra mažesnė ir silpnesnė politinė partija. Dešinieji gali gauti truputį daugiau negu prognozuojama“, - kalbėjo J. Novagrockienė.

Kova vienmandatėse gali būti lemiama

Vis dėlto gali būti, kad naujos valdančiosios daugumos formavimas po sekmadienio balsavimo nebus užtikrintas. Mat daugumoje vienmandačių apygardų tikriausiai prireiks antrojo rinkimų turo. Jame partijos pešis dėl dešimčių Seimo nario mandatų.

Nors apklausose pirmauja socdemai ir „darbiečiai“, vienmandatėse įmanomi įvairiausi scenarijai. Populiariausios šalies partijos sulaukė ir kritikos dėl savo rinkimų kampanijos. Socdemų agitacija vadinama padrika ir prastai organizuota, o Darbo partija viską grindžia savo lyderio Viktoro Uspaskicho įvaizdžiu. Kaip šie faktoriai paveiks balsavimą vienmandatėse – atsakyti gali tik rinkėjai.

J. Novagrockienės nuomone, „darbiečių“ strategija savo vienmandatininkus ginkluoti V. Uspaskicho įvaizdžiu gali pasiteisinti. „V. Uspaskicho charizma yra neginčijama. Tik tiek, kad jis (rodomas – DELFI) per dažnai ir galbūt nusibosta. Tik galbūt reikėtų kažkur kitus lyderius parodyti. Nes mes matome Loretą Graužinienę, Vytautą Gapšį. Ir, man atrodo, viskas“, - sakė pašnekovė.

Pasak jos, sunku prognozuoti, kaip valdantieji ir opozicija pasirodys vienmandatėse. Spėliojimą esą apsunkina ir tai, kad kai kuriose apygardose kandidatų kaip reta daug.

Prognozuoja vienos liberalų partijos išlikimą

Likusios dvi valdančiosios partijos – Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – prieš rinkimus galėjo susijungti. Tačiau, nepaisant vieningos politologų nuomonės ir įtakingų politikų raginimų, tai neįvyko. To rezultatas – dar vienas rinkiminis klausimas: ar Seime bus bent viena liberalių pažiūrų partija?

Apklausų duomenimis, Liberalų sąjūdis turi neblogas galimybes perkopti 5 proc, barjerą ir deleguoti savo atstovus į parlamentą.

„Manau, kad Liberalų sąjūdis turėtų įveikti 5 proc. barjerą“, - sakė J. Novagrockienė.

Kur kas niūresnę ateitį visuomenės nuomonės tyrimai žada LiCS. Politologės nuomone, ši partija padarė strateginių klaidų, kurios atsispindės rinkimų rezultatuose.

„LiCS labai susigadino savo reikalus prisijungdama Tautos prisikėlimo partijos likučius. Ta partija buvo vienkartinė ir neišsirutuliavo į atskirą ir tvirtą organizaciją. LiCS prarado savo veidą, tapatybę. Tą tapatybę išlaiko Liberalų sąjūdis“, - teigė J. Novagrockienė.

Prie liberaliųjų jėgų galima priskirti ir Vilniaus mero Artūro Zuoko partiją „Taip“. Tačiau rinkėjų apklausos rodo, kad vargu, ar A. Zuokui pavyks sukurti tokią sensaciją, kokią jis sukūrė pernai, laimėdamas savivaldos rinkimus Vilniuje.

J. Novagrockienės nuomone, Vilniaus mero įvaizdis visuomenės akyse per metus gerokai pasikeitė – tiek palyginti su pernykščiu įvaizdžiu, tiek su tuo, kurį jis demonstravo ankstesnių mero kadencijų metu.

„A. Zuokas, toks įspūdis, pats sau kaišioja pagalius į ratus. Viena vertus, Vilniečio kortelė turėjo papiktinti labai stipriai. Jis netgi kartais atvirai demonstruoja, kad jam geriau megzti verslo santykius. (...) Visiškai kitas Zuokas negu buvo tas pirmasis Zuokas. Nebepatrauklu darosi“, - dėstė politologė.

„Tvarkiečiai“ R.Pakso netektį kompensuoja, bet turi ir kitų bėdų

Visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, į populiariausių partijų trejetuką ar ketvertuką stabiliai patenka ir „Tvarka ir teisingumas“. Tiesa, ši politinė jėga daugelyje apklausų gerokai atsilieka nuo „darbiečių“ ir socdemų.

Konstitucinis Teismas „tvarkiečiams“ neseniai sudavė labai skaudų smūgį – Seimo priimtos įstatymo pataisos, leidusios partijos lyderiui Rolandui Paksui kandidatuoti į parlamentą, buvo pripažintos antikonstitucinėmis.

J. Novagrockienės nuomone, R. Pakso netektį partija kompensuoja gana sėkmingai, bet jos balsus iš dalies gali pasiglemžti „Drąsos kelias“.

„R. Paksas yra labai toli – Europos Parlamente. Jis tai pasirodo, tai apeliuojama į jį. (...) Tačiau labiausiai matomas buvo Valentinas Mazuronis – tai aktyvi pozicija, kuri padidino partijos viešumą ir parlamente, ir už parlamento. Manau, kad dėl to, kad R. Paksas neturi galimybės būti renkamas, partija neturėtų nukentėti. Tačiau pagrindinė priežastis, kuri mažina „Tvarkos ir teisingumo“ balsų skaičių, manau, yra „Drąsos kelias“. Nes jų vertybių sistema, jų deklaruojami dalykai yra labai panašūs. Būtent iš „Tvarkos ir teisingumo“ daugiausiai balsų atima „Drąsos kelias“, o ne iš kitų partijų“, - aiškino politologė.

Realūs šansai – tik vienai politikos naujokų komandai

Kaip ir prieš kiekvienus rinkimus, šiemet Lietuvoje vėl užderėjo naujų politinių partijų. Apklausų duomenimis, tik „Drąsos kelias“ turi šansų perkopti 5 proc. barjerą.

Vis dėlto šios partijos sąrašo lyderė, buvusi teisėja Neringa Venckienė sulaukė gausios kritikos dėl savo pasirodymų rinkiminiuose debatuose dėl, politologų nuomone, prasto daugelio valstybės valdymo sričių išmanymo. Be to, šios partijos atstovai rinkimų kampanijos metu pagarsėjo ir dviprasmiškais demaršais – pvz., tiesioginiame televizijos eteryje į oponentą paleista stikline.

„Drąsos kelias“ yra realiausia pretendentė į 5 proc. Neaišku, kaip čia bus. Nes yra išsikvėpę Garliavos įvykiai ir t.t. Antras dalykas – pagal savo deklaruojamas vertybes jie artimi dešiniesiems, bet jų radikalumas, Algirdo Patacko stiklinės metimas ir pan., gali atbaidyti“, - komentavo J. Novagrockienė.

Kitiems politikos naujokams visuomenės nuomonės tyrimai nieko gero nežada. J. Novagrockienės nuomone, vargu, ar ką nors peš Kristinos Brazauskienės Demokratinė darbo ir vienybės partija, su trim „Žalgirio“ krepšininkais į rinkimus žygiuojantis bei 220 mln. Lt dovanų per vieną dieną gavęs Vladimiras Romanovas, Emigrantų partija ir kiti švieži politiniai dariniai.

Rinkėjų aktyvumas lems daug

Išankstinio balsavimo duomenys nuteikia optimistiškai: galimybe iš anksto atiduoti savo balsą šią savaitę pasinaudojo maždaug dvigubai daugiau rinkėjų nei prieš ketverius metus. J. Novagrockienės nuomone, rinkėjų aktyvumas lems daug, o šiokį tokį siurprizą gali pateikti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), kurios potencialo apklausos esą neatspindi.

„LLRA apklausose neatsispindi todėl, kad yra vykdomos reprezentatyvios apklausos, o tai yra regioninė partija. Jų balsai koncentruoti lokaliai. Gali būti geroka paklaida. Jie galvoja, kad gal gaus 5 proc.“, - sakė politologė.

Anot jos, LLRA aktyviai bando pritraukti rusakalbių rinkėjų balsus, bet juos esą bando atimti Darbo partija.

„Manyčiau, kad LLRA gali priartėti, bet nežinau, ar tikrai pavyktų jiems įvekti 5 proc. Rusakalbius balsus, savo ruožtu, bando pritraukti Darbo partija. Pirmiausiai – savo lyderiu. Ir su Rusų sąjunga jie turi sąraše žmonių. Gali būti, kad LLRA strategija gali ne visiškai suveikti“, - svarstė J. Novagrockienė.

Politologės manymu, rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose turėtų viršyti 50 proc. „Jeigu bus didesnis aktyvumas, tai palankiau toms partijoms, kurios dabar nebuvo valdžioje, ne toms, kurios turi nuolatinį elektoratą“, - svarstė pašnekovė.

Dvikovos vienmandatėse: nuo N.Venckienės prieš I.Degutienę iki partiečių peštynių

Vargu, ar po sekmadienio balsavimo paaiškės daug vienmandatėse išrinktų Seimo narių. Tikėtina, kad didžiojoje daugumoje apygardų bus rengiamas antrasis turas. O intriguojančių dvikovų netrūksta.

Viena populiariausių šalies politikių, Seimo pirmininkė Irena Degutienė Naujamiesčio vienmandatėje grumsis su N. Venckiene.

J. Novagrockienės nuomone, „Drąsos kelio“ lyderė suklydo mesdama pirštinę I. Degutienei.

„Tai yra labai keistas dalykas. Galbūt tai jos noras parodyti: „aš čia ateisiu, mane visi remiai“. Bet šiaip tai labai neracionalus žingsnis, nes jinai žymiai didesnių perspektyvų turėtų Kaune“, - aiškino politologė.

Dar viena skambi TS-LKD ir „Drąsos kelio“ akistata vyks Antakalnio apygardoje, kur konservatorių lyderis, premjeras A. Kubilius grumsis su buvusia partijos bendražyge Aurelija Stancikiene. Tiesa, čia netrūksta ir kitų žinomų pavardžių: buvęs LiCS lyderis Gintautas Babravičius, socdemas Juras Požela.

J. Novagrockienės nuomone, A. Kubiliaus ir A. Stancikienės dvikova gali baigtis netgi patarlės scenarijumi: du pešasi – trečias laimi.

„Gali būti ir siurprizų Antakalnio apygardoje. Be A. Stancikienės ir A. Kubiliaus yra dar kiti. Ten pasidalijimas būdavo – ir LSDP galėjo laimėti, ir liberalai galėjo tikėtis, ir tie patys konservatoriai. O A. Stancikienė – tai buvusi konservatorė. Čia gali rinkėjas labai įvairiai pasielgti. Netgi galvoju, kad gali „išeiti“ ne A. Kubilius, ne A. Stancikienė, o kažkas trečias“, - svarstė politologė.

O Panevėžio Vakarinėje apygardoje verda tikrai intriguojanti kova. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kaltinimų korupcija sulaukęs konservatorius Vitas Matuzas grumiasi su savo partiečiu Vitalijumi Satkevičiumi. Negana to, pamatus V. Matuzo bylai padėjusios STT Panevėžio valdybos buvęs vadovas Povilas Urbšys taip pat nutarė mesti iššūkį savo buvusiam „klientui“.

STT savo pėdsaką paliko ir Vilniuje, Lazdynų apygardoje. Čia tarpusavyje grumiasi du Vilniaus vicemerai – „darbietis“ Jonas Pinskus bei socdemas Romas Adomavičius. Pastarajam vos prieš porą savaičių pateikti kaltinimai kyšininkavimu – STT skelbia, kad jis įkliuvo su 40 tūkst. Lt kyšiu. Pats vicemeras prisiekinėja esąs nekaltas, o pinigai neva buvo jo nuosavi, skirti rinkimų kampanijai finansuoti.

Įdomi akistata nusimato ir Gargžduose, kur vienas prieš kitą stoję „tvarkietis“ Petras Gražulis ir konservatorė Agnė Bilotaitė svaidosi kaltinimais jau bemaž savaitę. O Radviliškyje vienas prieš kitą stoja televizijų šou „etatinis“ komisaras, operos solistas, konservatorius Vytautas Juozapaitis bei toks pat „etatinis“ šoumenų politikoje medžiotojas, socialdemokratas, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Vis dėlto ką nors prognozuoti vienmandatėse, J. Novagrockienės nuomone, dar anksti.

„Kai kalbame apie vienmandates, geriau kalbėti po pirmojo turo“, - konstatavo politologė.

Referendumas gali įvykti

J. Novagrockienės nuomone, Seimo rinkimuose gali dalyvauti daugiau kaip pusė balso teisę turinčių šalies piliečių. Tokiu atveju esą tikėtina, kad įvyks referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybų.

„Tada referendumas įvyks – 50 proc. rinkėjų reikia, kad jisai įvyktų. Ar visi balsuos tame referendume? Jeigu jau ateina, tai dažniausiai balsuoja referendume. Nors, kadangi atominės elektrinės klausimas yra labai supainiotas, gali dalis žmonių tiesiog sakyti „aš nežinau, pasiduodu“. Bet tikimybė yra, kad referendumas gali įvykti, jeigu bus pakankamas rinkėjų aktyvumas“, - reziumavo politologė.