- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras skelbia, kad jam pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske, Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (Kraslage). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.
Kalėdamas Kraslage dienoraštį A. Stulginskis rašė nuo 1941 m. rugpjūčio iki spalio, nes vėliau kratos metu jį konfiskavo lagerio prižiūrėtojai ir pateikė kaip „kontrrevoliucinės veiklos“ įrodymą. Dienoraštis, kaip teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), rašytas paprastu pieštuku mažoje 5x7 cm dydžio languoto popieriaus užrašų knygelėje, joje – 14 lapelių, bet visų nespėta prirašyti.
Dienoraščio tekstas – daugiausia žodžių santrumpos, kuriomis buvęs prezidentas žymėjosi pavardes, vietoves ir įvykius. A. Stulginskio byloje saugomas ir Kraslago vertėjo Kagano atliktas dienoraščio vertimas į rusų kalbą. Iki šiol manyta, kad A. Stulginskio dienoraščio originalas yra sunaikintas, todėl prezidento biografai naudojosi šiuo verstiniu rusišku variantu.
Pasak LGGRTC gen. direktoriaus prof. Ado Jakubausko, dienoraščio atradimas svarbus todėl, kad nuo šiol mokslininkai gali remtis originalu, o ne verstiniu dokumentu. „Tai yra faktinis įrodymas, ką ir kaip žymėjosi lageryje 56 metų buvęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis“, – pabrėžia jis.
1941 m. birželio pradžioje A. Stulginskis kartu su šešiolika aukštų Lietuvos pareigūnų (aštuonioliktasis suimtasis buvo garvežio mašinistas) be teismo ištremtas į Krasnojarsko kraštą vadinamajame „A klasės“ vagone. Vagono kategorija įvardyta ne pagal komfortą, o pagal jame keliavusių belaisvių rangą: buvęs trijų ministrų kabinetų teisingumo ministras Stasys Šilingas, buvęs susisiekimo ministras Jokūbas Stanišauskas, buvęs švietimo ministras Juozas Tonkūnas, pulkininkas Povilas Dundulis, Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius Antanas Pošiūnas, diplomatas Jonas Aukštuolis ir kt.
Dešimties NKVD tardytojų beveik metus kurptoje byloje šie pareigūnai buvo apkaltinti antitarybine propaganda lageryje, siekiu sukurti nusikalstamą antitarybinę Lietuvos kalinių grupuotę ir kitais politiniais nusikaltimais pagal 58-ojo Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso straipsnį.
Tai yra faktinis įrodymas, ką ir kaip žymėjosi lageryje 56 metų buvęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis.
Kraslago KGB operatyvinis įgaliotinis Anciperovas rašo, kad „A. Stulginskis, būdamas areštuotas, užsiėmė kontrrevoliucine veikla: buvo aktyvus kontrrevoliucinės formuotės dalyvis, dalyvavo grupiniuose susibūrimuose, ragindamas lietuvius aktyviai kovoti prieš sovietų valdžią, kartu su S. Šilingu, J. Stanišausku, J. Tonkūnu ir kitais svarstė klausimą dėl lietuvių savišalpos komiteto sukūrimo, skleidė provokacinius gandus, rašė dienoraštį, kuriame fiksavo lagerio gyvenimą.“
Pasak dienoraštį suradusios LGGRTC tyrėjos Daivos Vilkelytės, būtų prasminga šią svarbią bylą išversti ir paskelbti internete – įskaitomu tekstu su ekspertų komentarais, nes ji ypatinga net ir pagal sovietinę jurisdikciją.
„Dešimt metų nenuteisti žmonės iš vieno lagerio pergabenami į kitą, bylos dokumentuose rašoma, jog pirmajame lageryje jie buvo.... komandiruotėje. Tardymo lapuose pažymėta, kad vienas prieš lietuvius nusiteikęs liudininkas yra beraštis, bet tai jam netrukdo patvirtinti, kad tardymo protokolas surašytas teisingai. Dokumentai sufalsifikuoti taip negrabiai, kad net Kraslago prokuroras grąžina bylą tikslinti, o suimtieji nuteisiami tik po 11 metų – 1952 m. Visiems nuteistiesiems skirta po 25 m. laisvės atėmimo, nors daugiau kaip pusė jų – dešimt žmonių – tuo metu jau buvo mirę lageryje nuo ligų ir bado“, – sako D. Vilkelytė.
Byloje saugomas ir SSSR Valstybės saugumo ministro Viktoro Abakumovo paaiškinamasis raštas SSKP generaliniam sekretoriui Josifui Stalinui – taip buvo reaguota į A. Stulginskio skundą dėl dešimtmetį trukusio kalinimo be teismo.
Dienoraštis, kaip pažymima LGGRTC pranešime, atspindi dvidešimtojo amžiaus vergu paversto žmogaus būtį: jį rašo buvęs valstybės vadovas, išsilavinęs, pasiturintis žmogus, iš kurio sovietų valdžia konfiskavo 173 ha ūkį Kretingos rajono Jokūbavo kaime: nuo drėgmės tinstančios rankos, paleisti viduriai, kliedėjimas naktimis, pakilusi temperatūra, nuolatinis badmiriavimas – 29 gramai kruopų arba perpuvę agurkai, po to dvi dienos visiško bado... Ir nerimas – kur paslėpti nelegaliai turimą termometrą? Atrodo, kad čia mums ruošiami kapai...
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?1
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Domuko sėkmės istorija: po šešių valandų operacijos smegenų auglys visiškai pašalintas2
Praėjusių metų pabaigoje paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ kreipėsi į visuomenę su labai ypatingu prašymu – šešerių metų vėžiu sergančiam Domukui skubiai reikalinga parama. Sąskaita už suplanuotą smeg...
-
Nesąžiningų vairuotojų madai artėja galas: kokie pakeitimai laukia?10
Seimui palaiminus Rinkliavų įstatymo pakeitimus, akimirksniu bus sučiupti ir tie vairuotojai, kurie neteisėtai naudojasi net ir neįgaliems vairuotojams skiriama kortele, atveriančia galimybę į nemokamą parkavimąsi brangiausiose ar patogiausiose vieto...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Ministerija: šiemet šalies mokyklose dirba beveik tūkstančiu daugiau mokytojų padėjėjų1
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiais mokslo metais šalies mokyklose dirba 5 tūkst. 271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4 t...
-
Ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, tūkstančiai žmonių liko be elektros1
Per dvi pastarąsias paras ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. ...
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą2
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių1
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...