Biudžetinių įstaigų darbuotojų profsąjungų atstovai nepritaria Vyriausybės ketinimams mažinti biudžetininkų darbo užmokesčio fondą 10 procentų.

Žada nepasirašyti nacionalinio susitarimo

Pasak profsąjungų konfederacijos atstovo Aleksandro Posochovo, jei nebus paisoma profsąjungų siūlymų, jos ketina protestuoti ir nepasirašyti nacionalinio susitarimo.

„Jeigu Vyriausybė vis dėlto darys ne nacionalinį susitarimą, o nacionalinį nutarimą, mes turėsime išeiti į gatves“, - trečiadienį sakė A.Posochovas.

Anot jo, jeigu nebus priimti profsąjungų pasiūlymai, nacionalinio susitarimo nebus.

„Jokių pasirašymų nacionalinio susitarimo nebus, jei nebus įtraukti tie punktai, kad jokių mažinimų biudžetiniame sektoriuje, jokio Darbo kodekso liberalizavimo be socialinių partnerių pritarimo, jokio darbo valandų didinimo, jokio etatų mažinimo be bendro sutarimo“, - kalbėjo A. Posochovas.

„Aišku, mes norėtumėm jį pasirašyt“, - teigė jis.

Vyriausybė siekia pritarimo

Kitų metų valstybės biudžetą planuojanti Vyriausybė ketina algas valstybės sektoriuje rėžti dar apie 10 proc. Taip žadama per metus sutaupyti apie 800 mln. litų.

Rugpjūčio pabaigoje paskelbtais statistikos duomenimis, nors jau mažintos, realios algos valstybės sektoriuje šiemet stiebėsi.

Vidutinė mėnesio alga „į rankas“ Lietuvoje antrąjį ketvirtį buvo 15 litų mažesnė nei pirmąjį ir 86 litais mažesnė nei praėjusių metų pabaigoje. Tuo metu realusis darbo užmokestis, skaičiuojamas įvertinus ir infliaciją, valstybės sektoriuje paūgėjo 0,1 proc.

Nacionaliniu susitarimu, kurį suplanuota pasirašyti spalio pabaigoje, Vyriausybė siekia socialinių partnerių pritarimo numatytiems taupymo veiksmams.