Primena pasaką: mokėsime už sniegą ir lietų?

Lapkričio pradžioje pasirodė baisoki vaizdai iš po smarkaus lietaus skendusios Kretingos. Vandentvarkininkai sako, kad panašių vaizdų gali daugėti.

„Praktiškai nebūna nė vienos liūties, kad negautume informacijos iš vieno ar kito miesto, kad gatvės tampa upėmis. Tai nestebina specialistų“, – teigė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius.

Kritulių surinkimo sistemos labai nusigyvenusios, o blogiausia, kad nėra skiriama finansų ilgalaikiam tvarkymui.

„Lėšų užtenka tik tam, kad padarytume tokį techninį, šiandienos aptarnavimą“, – sakė B. Miežutavičius.

Vienos Vilniaus sodų bendrijos gyventojai sako susitaikę, kad jei bus daug sniego, tai pavasarį ir čia bus skęstančių.

„Priklauso nuo reljefo. Buvo apsėmę ir sklypus, ir pačius namus bei sodus“, – teigė susivienijimo „Sodai“ vadovas Romasis Vaitekūnas.

Anot „Kauno vandenų“ vadovo, dabar žmonės dažnai pajungia lietaus vandenį prie kanalizacijos, kad neskęstų kiemai. Tada po lietaus patvinsta ne tik vanduo.

„Išsiveržia per viršų. Nuotekų valyklos perkraunamos neadekvačiai“, – sakė „Kauno vandenų“ vadovas Ramūnas Šulskus.

Vandens tvarkymo įmonės sako, kad neišvengiamai reikia spręsti dėl naujo finansavimo šaltinio paviršinėms nuotekoms tvarkyti. Dabar mokestį už lietaus nuotekų tvarkymą moka tik įmonės.

„Manau, teisėtai keliamas klausimas dėl vartotojų apmokestinimo už teikiamą paslaugą“, – sakė R. Šulskus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Aplinkos ministras permeta atsakomybę savivaldybėms.

„Pačios savivaldybės nemokėdavo už tai įmonėms. Savivaldybės turi pradėti finansuoti šitą dalyką“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Vandentvarkininkai sako, kad pinigų dabar gauna tik iš gyventojų rinkliavų. Mokėdami už vandenį žmonės kartu susimoka ir už kanalizaciją. Nuotekoms po lietaus ar sniego tvarkyti lėšų nebelieka.

Nori, nenori, ateis tas laikas, kai žmonės supras. Automobiliai paskęsta eilinės liūties metu.

„Nori, nenori, ateis tas laikas, kai žmonės supras. Automobiliai paskęsta eilinės liūties metu“, – kalbėjo B. Miežutavičius.

„Mano automobilis aukštas. Aš pravažiuoju ir per patvinusias gatves“, – kalbėjo kalbintas gyventojas.

Kitas sako, kad mokesčiai už lietų ir sniegą primena vieną pasaką.

„Pasakoje, kai įvedė mokestį už kritulius, daržovės buvo nepatenkintos“, – kalbėjo vyras.

„Manau, kad bet kuri nauja rinkliava yra nelabai sąžininga žmonių atžvilgiu“, – sakė moteris.

Yra pritariančių, kad norint gyventi be potvynių, reikia susimokėti.

„Aš pritarčiau iš principo. Tik reikia žinoti, kiek tas mokestis būtų“, – sakė vyras.

„Net nežinau, pradėsime mokėti už sniegą, už lietų“, – teigė vyriškis.

Dėl potvynių, ypač miestuose, kaltinamos ir statybos.

„Miestuose didėja asfaltuotų ir grįstų plotų, kur vanduo natūraliai nesusigeria į gruntą“, – sakė B. Miežutavičius.

Už statybos reikalavimus atsakinga Aplinkos ministerija ir vėl ragina kitus pasitempti.

„Kad savivaldybės lieptų projektuotojams projektuoti ne tik asfalto dangas, bet ir susigeriančias dangas, sukurti nutekėjimo balas“, – sakė S. Gentvilas.

Investicijų reikia ir dėl griežtėjančių ES reikalavimų. Nukreipti lietaus vandenį į upes ar ežerus galima tik išvalius.