Liustracijos komisija prašys teismo atnaujinti Kazimieros Prunskienės galimo bendradarbiavimo su sovietų saugumu bylą. Apie tai ketvirtadienį pranešė šios komisijos vadovas Algimantas Urmonas.

Užsiėmė moksliniu šnipinėjimu?

Jis tiksliai neįvardino, ar komisija pripažino, kad K.Prunskienė bendradarbiavo su KGB, tačiau leido suprasti, kad tokių požymių esama.

“KGB padalinys palaikydavo kontaktus su K.Prunskiene, kuri teikdavo surinktą mokslinę informaciją Vengrijos ir Vokietijos Demokratinėje Respublikose, Vokietijos Federacinėje Respublikoje”, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A.Urmonas.

Jis tikino, kad K.Prunskienė užsiėmė moksliniu šnipinėjimu - jos paruoštos ataskaitos esą buvo siunčiamos į Maskvą. A.Urmonas sakė, kad profesorė buvo “aukso gysla” sovietų saugumui.

“Grįždama iš užsienio komandiruočių ji atveždavo dovanėlių saugumo bendradarbiams. Pastarieji gaudavo premijas dėl jos įdirbio, dėl jos mokslinio šnipinėjimo”, - tikino A.Urmonas.

Liustracijos komisijos vadovas pateikė ir savo nuomonę, kaip jis vertina tuometinį K.Prunskienės elgesį.

“Aš nemanau, kad ji kenkė Lietuvai, bet tai, kad ji užsiėmė moksliniu šnipinėjimu, rodo jos lojalumą KGB”, - sakė A.Urmonas.

K.Prunskienė įvardijo užsakovus

K.Prunskienė Liustracijos komisijos vadovo teiginius, kad ji užsiėmė moksliniu šnipinėjimu kategoriškai atmetė. „Tokia interpretacija yra kvailystė. Tai prasilenkia su sveiku protu. Persistengė ponas A.Urmonas tarnaudamas užsakovams“, - ketvirtadienį dienraščiui sakė buvusi žemės ūkio ministrė.

Paklausta, ką ji vadina šios bylos užsakovais, K.Prunskienė kalbėjo: „Tai yra tradiciniai mano oponentai - žmogus, nesugebėjęs savęs pristatyti vieninteliu nepriklausomybės tėvu, taip pat tie žmonės, kuriuos aš demaskavau savo knygoje „Užkulisiai“ ir garsiajame interviu su Laima Pangonyte (1991 m. Italijoje duotame interviu K.Prunskienė dalijosi prisiminimais apie buvusius kontaktus su KGB darbuotojais, pasakojo, kaip atsirado „Šatrijos“ slapyvardis - red.past.) mano paviešinti veikėjai“. Konkretesnių pavardžių politikė nenurodė.

Paklausta apie A.Urmono minėtas jos neva rašytas ataskaitas KGB, K.Prunskienė sakė mokslines ataskaitas rašiusi tik universitetui. Jų pagrindu K.Prunskienė parašė disertaciją „Maisto ūkis bei jų struktūra ir ekonomika“. Politikė tvirtino jokių ataskaitų slaptajai tarnybai neteikusi.

„Spekuliacija ir niekšystė glūdi tame, kad žodį „ataskaitą“ mano oponentai panaudojan nepasakydami, kam „ataskaitos“ buvo rašomos. Pabrėžiama, kad K.Prunskienė rašė ataskaitas. O jos buvo rašomos universitetui. Juk kai dirbau žemės ūkio ministre, grįžusi iš Briuselio aš irgi rašydavau ataskaitas savo įstaigai ir Užsienio reikalų ministerija ją taip pat gaudavo“, - sakė K.Prunskienė.

Vėliau ji nurodė ketinanti paduoti Liustracijos komisijos vadovą A.Urmoną į teismą dėl ketvirtadienį spaudos konferencijoje jo išsakytų kai kurių teiginių.

Vertins teisėjų elgesį

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Liustracijos komisijos vadovas nurodė, kad komisija kreipsis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų dviejų teisėjų - Konstanto Ramelio ir Giedriaus Baziulio - elgesį, nes K.Prunskienės bylos nagrinėjimo eiga esą nebuvo švari.

Liustracijos komisija buvusios žemės ūkio ministrės, Seimo narės K. Prunskienės bylos ėmėsi po to, kai pernai rugsėjį žiniasklaidoje pasirodė ištrauka iš 1991 m. Italijoje politikės duoto interviu.

Jame K.Prunskienė dalijosi prisiminimais apie buvusius kontaktus su KGB darbuotojais, pasakojo, kaip atsirado „Šatrijos“ slapyvardis. Esą jai reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo neminėdama savo pavardės ji galėtų prisistatyti.

Dėl tariamo K.Prunskienės bendradarbiavimo su KGB bylinėjamąsi jau keliolika metų. 1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija priėmė sprendimą, kad K.Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB.

Daugiau nei po dešimtmečio, 2003 m. pavasarį, Vilniaus apygardos teismas paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB. Į šalies vadovus kandidatuojanti politikė šią savaitę išplatino viešą kreipimąsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama paviešinti jos bylą.