Prašant žiniasklaidai, Seimo komitetas neskubės su projektu dėl informacinės visuomenės

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) tvirtina, kad įstatymu perkeliant Europos Sąjungos (ES) reglamentą dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos į nacionalinę teisę žiniasklaidai bus nustatyta papildomų pareigų, ir kai kurios jų – neadekvačios ir neproporcingos, pvz., ne tik šalinti neleistino turinio komentarus iš socialinių tinklų, bet apie pašalinimą informuoti jų autorius.

Siūloma naujovė, kuri prasilenkia su sveiku protu – kad ištrynus tokius neleistinus komentarus būtų pranešta jų autoriams.

„Trys pareigos žiniasklaidai: bet kuriai žiniasklaidai, kuri turi savo paskyrą socialiniame tinkle – įpareigoti, kad šalintų neleistinus komentarus iš socialinių tinklų, kurie talpinami po redakcijų paskelbtu turiniu, tiek po turiniu, kuriuo dalinasi žmonės. Kita siūloma naujovė, kuri prasilenkia su sveiku protu – kad ištrynus tokius neleistinus komentarus būtų pranešta jų autoriams“, – penktadienį per Ekonomikos komiteto posėdį pradėjus svarstyti projektą sakė IŽA vadovė Lina Bušinskaitė.

„Kitaip tariant, jei Jonas parašė komentarą, ir tas komentaras bus ištrintas, Jonui reikės pranešti. Tokių komentarų gali būti šimtai, tūkstančiai, ir net ne žmonių komentarai, o sistemų, botų paleisti, ir tokiems reiks pranešinėti“, – piktinosi asociacijos pirmininkė.

Pasak L. Bušinskaitės, su nauju reguliavimu taip pat nebelieka ikiteisminių ginčų nagrinėjimo, kadangi pašalintų komentarų autoriai galės iš karto kreiptis į teismą.

Asociacijos vadovė teigė, jog siūlomi reguliavimu Ekonomikos ir inovacijų ministerija atstovauja ne Lietuvos, o socialinių tinklų platformas valdančių tarptautinių korporacijų interesams.

Nuogąstavimus vadina „ne visai pagrįstais“

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis per komiteto posėdį teigė, jog žiniasklaidos atstovų nuogąstavimai „ne visi pagrįsti“, nes redakcijos nėra interneto platformos, kurioms numatoma prievolė vertinti ir mažinti reglamente nurodytas sistemines rizikas, įskaitant neigiamą poveikį saviraiškos ir informacijos laisvei, pliuralizmui, demokratiniams procesams ir pilietiniam diskursui.

„Girdim nemažai interpretacijų ir nuogąstavimų, bet iš principo redakcijos nėra platformos ir tai nėra susiję su redakcijomis, tai susiję su interneto platformomis. Reikia turėti omenyje, kad nepriėmus įstatymo bus momentas, kai mes neturėsime paskirtos institucijos, kuri turėtų užsiimti reglamento įgyvendinimu. Akivaizdu, kad tų klausimų kyla, mano vertinimu, ne visos pastabos tokios dramatiškos, kaip sakoma“, – kalbėjo K. Žemaitis.

Seimo Ekonomikos komitetas sutarė dėl šio projekto daryti pertrauką ir surengti klausymus, kaip pasiūlė išvados rengėjas socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Pataisas parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įgyvendindama Europos Sąjungos reglamentą dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos. Projektui antradienį buvo pritarta po pateikimo ir jį paprašyta nagrinėti skubos tvarka. Svarstymas buvo suplanuotas gruodžio 19 dieną, o priimti norėta dar iki pasibaigiant rudens sesijai.

Pataisas pristatęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis sakė, kad ES narės reglamentą tu­ri įgy­ven­din­ti iki ki­tų me­tų va­sa­rio 17 die­nos, to­dėl prašė skubos.

Nau­ja­sis reg­la­men­ta­vi­mas Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­joms su­teik­tų įran­kius už­tik­rin­ti di­des­nę vi­suo­me­nės ap­sau­gą.

„Įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­riuo yra įgy­ven­di­na­mas ES reg­la­men­tas, yra svar­bus Lie­tu­vai, nes su tu­ri­nio blokavimu su­si­du­ria ne­ma­ža da­lis Lie­tu­vos pi­lie­čių. In­ter­ne­to platformose plin­ta ne­tei­sė­tas tu­ri­nys, dez­in­for­ma­ci­ja. Pas­ta­ruo­ju me­tu ma­to­mas ir suk­čia­vi­mo at­ve­jų pa­di­dė­ji­mas, to­dėl nau­ja­sis reg­la­men­ta­vi­mas Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­joms su­teik­tų įran­kius už­tik­rin­ti di­des­nę vi­suo­me­nės ap­sau­gą“, – teigė K. Žemaitis.

Baiminasi, kad silpnins žiniasklaidą

Naujos redakcijos Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projekte numatyta, kad paslaugų teikėjas, sužinojęs, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, apriboja prieigą prie šio turinio ir per vieną darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų.

Penktadienį išplatintame pranešime IŽA teigia, kad šis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektas „silpnina šalies žiniasklaidą, verčiant ją tarnauti pasaulinėms korporacijoms, valdančioms socialinių tinklų platformas, ir savo kaštais atlikti tai, ką turi daryti socialinių tinklų valdytojai“.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, teikiamos pataisos žiniasklaidai „užkrauna pareigą tarnauti socialinius tinklus valdančioms korporacijoms“.

Toks kuriamas reguliavimas ir praktika primena lažą ar baudžiavą ir nėra suderinamas su jokia logika.

„Jei Lietuvos žurnalistai ir redaktoriai privalės neatlygintinai prižiūrėti bei šalinti netinkamą turinį socialiniuose tinkluose platinančius asmenis bei savo sąnaudomis dirbti užsienio verslo korporacijoms, toks kuriamas reguliavimas ir praktika primena lažą ar baudžiavą ir nėra suderinamas su jokia logika. Socialinių tinklų korporacijos turi atsakyti už savo platformose esantį turinį taip pat, kaip ir už savo turinį atsako redakcijos savo žiniasklaidos priemonėse“, – sako D. Radzevičius.

Pasak L. Bušinskaitės, Lietuvos socialinių tinklų naudotojai, tarp jų ir žiniasklaidos priemonės, neturi tokių išteklių ir finansinių resursų kaip pasaulinės kompanijos, valdančios socialinių tinklų paskyras visame pasaulyje, tad negali priimti papildomų pareigų ir negali būti verčiami perimti pasaulinių socialinių tinklų funkcijų, nes socialinių tinklų valdytojai patys šalina neleistinus komentarus.

„Be to, skubos tvarka Seime planuojamame priimti projekte numatyta dar daugiau pareigų žiniasklaidos priemonėms, tarp jų – ir naujienų portalams. Pavyzdžiui, apie pašalintus neleistino turinio komentarus informuoti jų autorių, o šis iškart gali kreiptis į teismą, jei jam nepatiktų toks sprendimas, nes nenumatyta ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka, nors tai yra įprasta ir skatinama praktika teisės sistemoje“, – sako L. Bušinskaitė.