Dalykiškumo trūkumas, valstybės vizijos nebuvimas, tyla apie užsienio politiką – tokias silpnąsias Prezidentės metinio pranešimo puses įvardija politologai ir politikos apžvalgininkai.

Prezidentė, palyginti su jos pirmtakais, savo metiniame pranešime daugiau dėmesio skyrė visuomenės socialinei sveikatai. Taip tvirtina politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas.

"Prezidentė mažiau dėmesio skyrė visiems suprantamiems dalykams – ekonominiams sunkumams. Žmones juk nervina, kai primeni apie jų sunkią būseną. Prezidentė puikiai žino visuomenės psichologiją ir daugiau dėmesio kreipia į socialinės psichologijos niuansus: kaip būti aktyvesniems, kaip atsakyti už žmogų, kaip priversti žmogų gyventi savo tėvynėje ir jaustis tėvynės patriotu. Tai yra labai vertinga ir labai skiriasi nuo ankstesnių prezidentų pranešimų", – kalbėjo Č.Iškauskas.

Tačiau jis pasigedo Prezidentės, kaip aukščiausios Lietuvos žmonių išrinktos atstovės, konkrečių pasiūlymų, ką ji pati žada nuveikti Lietuvos labui, ką ji pati konkrečiai siūlo daryti vienoje ar kitoje valstybės gyvenimo srityje.

"Viso to nėra. Manau, metiniame pranešime pačioje pabaigoje galėjo būti sudėti labai ryškūs akcentai: pirmas, antras, trečias. Kad žmonės įsimintų, kad tai iš tikrųjų yra Prezidentės metinis pranešimas", – savo vertinimą pateikė Č.Iškauskas.

"Prezidentės pranešimas – lakoniškas, energingas, literatūriškas, su tam tikrais populizmo elementais ir šiek tiek netikėtas", – taip šalies vadovės metinį pranešimą apibūdino politologas Algis Krupavičius.

Jis teigė, kad šalies vadovės kalbėjimo tonas buvo gana įsakmus, pasitaikė ir populistinių teiginių. "Pavyzdžiui, kvietimas kovoti su korupcija, tačiau ne visai pasakant, kaip tai daryti", – sakė profesorius.

Lygindamas Prezidentės pranešimą su jo pirmtakų Algirdo Brazausko ir Valdo Adamkaus kalbomis, A.Krupavičius nurodė, kad nė vienoje ankstesnėje šalies vadovų kalboje žmogus niekada nebuvo tiek kartų įvardijamas kaip prioritetas.

"Šūkis: veidu į žmogų, žmogaus viršenybė, yra labai svarbus elementas Prezidentės pareiškime", – kalbėjo politologas.

A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad beveik nekalbėdama apie užsienio politiką, D.Grybauskaitė pasielgė priešingai nei jos pirmtakai.

"Kalbėti apie užsienio politiką Prezidentei reikėjo daugiau, juolab kad jos konstitucininiai įgaliojimai pirmiausia yra užsienio ir nacionalinio saugumo srityje. Be to, visuomenėje šiuo metu vyksta diskusija dėl užsienio politikos prioritetų ir strategijų. Šiuo atveju Prezidentė paliko tokią pačią situaciją, kuri buvo iki šiol, – konkretumo ir aiškumo daugiau neatsirado", – nurodė A.Krupavičius.