Profesorius: „Šeimų marše“ galime atrasti ir patriotų, ir tų, kurie norėtų draugystės su V. Putinu

– Na, čia yra lazda su dviem galais todėl, kad vienaip atrodo mums, piliečiams. Ir, sakyčiau, kad tie asmenys, kurie riboja valstybės gynybą, sukelia įtarimus. Bet yra ir kita pusė – kad tie, kurie norėtų riboti piliečių iniciatyvas, remiasi jau egzistuojančia teise, pavyzdžiui, dėl įvairiausių sovietinių ar nacistinių simbolių demonstravimo tvarkos. Nes čia apibrėžia tokį dalyką, kad juos gali rodyti kino ar dokumentiniuose filmuose, bet niekaip kitaip ir tai sukelia ir man pačiam problemą paskaitų metu arba, štai, pokalbio su jumis metu, kritikuoti vienokius ar kitokius sovietinius, nacistinius simbolius. Kadangi šios tvarkos neapibrėžia teismas. Ir tai yra pagrindas pulti Jonui Ohmanui, kuris jau gyvena karo dvasia, jau supranta egzistencinę kovą už išlikimą ir nebe labai kreipia dėmesį į šitą statiškos taikos tvarką. Tai šioje vietoje neabejotinai Lietuvoje turėsime įvairių procesų, kuriuos inicijuos tokių piliečių kaip J. Ohmanas priešininkai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šeimamaršininkai dažnai pyksta, kai yra gretinami su penktąja kolona, bet, kaip taisyklė, viskas, kas susiję su Kremliui palankia informacija, dažnai atsiduria jų socialinių tinklų profiliuose. Kaip tai paaiškinti?

– Visų pirma, „Šeimų maršas“, mes šitą terminą vadiname išplėstine prasme. Ta yra labai didelis terminas, po kuriuo slepiasi keturios penkios ar daugiau organizacijų, kurios ne visada sutaria viena su kita. Tame „Šeimų marše“ galime atrasti viską: ir tų patriotų, kurie netgi norėtų palaikyti J. Ohmaną, ir aš pažįstu tokių asmeniškai, kurie norėtų užmegzti artimus draugystės ryšius su Baltarusija ar net su Vladimiro Putino Maskva. Todėl čia yra toks sudėtingumas, kad savo pokalbiuose reikėtų labiau juos identifikuoti. Todėl, kad kai mes pasakome „Šeimų maršas“, tai ten atsiduria ir radikalūs katalikai, kurie norėtų ir nepriklausomybės, ir labai griežtos katalikiškos tvarkos, ir įvairūs tautininkai bei nacionalistai, kurių yra penkios šešios grupuotės, kurios tarpusavyje nesutaria. Ir vieni norėtų net važiuoti į frontą, kovoti už Ukrainą, o kiti – kovoti prieš Ukrainą. Tai yra labai platus spektras, bet tame spektre atrasime ir penktosios kolonos elementų.

– Didžioji Lietuvos visuomenės dalis tikrai puikiai geba atskirti pelus nuo grūdų, bet, dažnai sakoma, kad po 50 karto žmogus jau gali patikėti tuo ir gali tai priimti kaip už „gryną pinigą“. Ar tikrai tokius postringavimus socialiniuose tinkluose reikėtų palikti tik visuomenės teismui, o galbūt jau turėtų įsikišti ir tarnybos?

– Aš manau, pirmiausia, be to, kad ruošiamės karui, kad gaminame puikius antipiločius ginklus, mes turėtume daug dėmesio skirti ir teisiniam procesui. Jeigu nebus teisinio proceso, mes vienas kitam čia gerkles perkasim. Turim išvystyt tas demokratines institucijas, per kurias ir būtina sutvarkyti tuos teisinius procesus mums, mūsų piliečių gynybai. Čia yra didelė atsakomybė visiems, įskaitant ir miesto tarybas, ir Seimą, ir teismus, taip pat ir prokuratūrai inicijuojant pataisas. Ir, žinoma, aktyviau veikti Lietuvos Konstituciniam Teismui. Jis pats gali kartais rodyti iniciatyvą, nereikia laukti kiekvieną kartą kreipimosi į jį, todėl, kad įtampa yra labai didelė. Ir visą šitą įtampą mes pajusime jau labai greitai, už kelių dienų, kada prasidės prezidento rinkimų kampanija, kur visi šitie dalykai išlįs. Kadangi vieni agituos tiktai už taiką, už grožį ir už pensijų didinimą, o kiti supras, kad artėja apkasų laikas ir grėsmės yra nepaprastai didelės, ir nepadarius reikalingų sprendimų, gali nebebūti kelio atgal.