Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Budelių pavardės skelbiamos centro išleistoje knygoje „Vokiečių saugumo policijos ir SD Vilniaus ypatingasis būrys“, kurią sudarė centro mokslininkas Arūnas Bubnys.

Joje pateikiamas 17-os nacių pareigūnų sąrašas, taip pat ir 84-ių nacių kolaborantų, tarnavusių Ypatingajame būryje, trumpi gyvenimo aprašymai.

Knygoje aprašoma, kokiomis aplinkybėmis buvo įkurtas Ypatingasis būrys, jo formavimo metodika, žmonių atranka. Šio būrio pagrindinė užduotis buvo masinis žydų naikinimas.

Daugiausia jų sušaudyta ir užkasta Paneriuose, kur 1941 metais, vien per du mėnesius, sušaudyta 19 tūkst. žydų, kitose Vilniaus apylinkėse – daugiau nei 13,5 tūkst. žmonių, kurių absoliuti dauguma buvo žydai.

Skelbiama, kad būrys buvo įkurtas 1941 metų liepos pirmoje pusėje, vokiečiams okupavus Vilnių ir atrinkus 150 vilniečių tarnautojų, kurių dauguma buvo lietuviai.

„Jų darbas buvo suiminėti žydus, varyti juos į koncentracijos stovyklą ir galiausiai – sušaudyti“, – rašoma centro pranešime.

Ten taip pat teigiama, kad būrį sudarė nemažai prieš tai darbo ir pragyvenimo šaltinio neturėję žmonės, kurie vėliau apsigyveno prestižinėse Vilniaus vietose: Lukiškių, Vilniaus, Didžiojoje, Universiteto, J. Basanavičiaus, Ligoninės ir kitose gatvėse.

Knygoje teigiama, kad po pirmųjų masinių žudynių Paneriuose nemažai būrio narių jį paliko, pasibaisėję skirtomis užduotimis.

1944 metais būrys buvo išvežtas į Kauną ir įkurdintas IX-ame forte, vėliau – į Štuthofą, o iš ten varomas šaudyti žydų į kitas Lenkijos vietas.

Žydus žudęs būrys nusikalstamą veiklą baigė 1945 metų balandį, būrio viršininkas Martinas Weissas pabėgo, o su juo – ir kiti būrio nariai.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, vieni būrio nariai buvo nuteisti ir sušaudyti, kiti atliko kitas bausmes, o treti nesulaukė atpildo, taip pat kai kurių likimas nežinomas.

Vokietijos teismuose išteisinti buvo keturi iš žinomų septynių būrio vadovaujančių pareigūnų: Lukiškių kalėjime kalinčių asmenų šaudymo Paneriuose organizatorius Heinrichas Ditzas, Vilniaus geto naikinime ir žydų vaikų paėmimo akcijose dalyvavęs Maxas Grossas.

Taip pat išteisintas Horstas Schweinbergeras, organizavęs žydų suėmimą ir naikinimą, kurio metu nužudyta apie 5 tūkst. žydų, ir Erikas Wolffas, nacių saugumo policijos ir SS Vilniaus skyriaus vadas, duodavęs įsakymus Ypatingajam būriui.

Būrio vadas M. Weissas buvo kaltinamas nužudęs mažiausiai 30 tūkst. žmonių, jis buvo nuteistas iki gyvos galvos, tačiau po 27-erių metų kalėjimo paleistas į laisvę.

Sovietų Sąjungoje ir komunistinėje Lenkijoje teistiems būrio eiliniams skirtos kitokios bausmės: Wladyslawas Butkunas nuteistas myriop, vėliau bausmė pakeista į 25 metus kalėjimo, Viktoras Gilwinskas taip pat nuteistas kalėti 25 metus, Petras Černiauskas nuteistas tiek pat kalėti lageryje, o Antanas Granickas ir Stasys Livčinas buvo sušaudyti sovietų.