Vyriausybė vakar atidėjo svarstymą projekto, kuriuo nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisyklių rengimą turėjo patikėti Lietuvių kalbos komisijai. Šios atstovai primena įstatymų nepriimantys.

Pagal Teisingumo ministerijos pateiktą projekto variantą Seimas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) turėtų pavesti priimti norminio pobūdžio teisės aktą, kuriuo būtų nustatytos pamatinės nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisyklės. Tačiau VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė žurnalistams sakė, kad komisija teisiškai nepajėgi priimti įstatymo, nes būtent juo ir reikėtų numatyti pavardžių rašybą. Jos teigimu, kiti siūlymai galėtų būti svarstomi, jei būtų rastas politinis ir teisinis sprendimas.

"Kalbos komisija negali priimti pagal savo kompetenciją teisės akto, kuris reglamentuotų piliečių pavaldžių rašybą asmens dokumentuose ...>. Tai yra reglamentuojama įstatymu", – dėstė VLKK vadovė.

Komisijos nuomone, Lietuvos piliečių vardai turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, esą taip yra pasisakęs Konstitucinis Teismas.

"Teisingumo ministerija ilgai ieškojo būdo – tokį neprieštaraujantį Konstitucinio Teismo sprendimui ir galiojantiems teisės aktams. Tačiau, matyt, nėra taip paprasta jį surasti – tai rodo ir šiandienio nutarimo svarstymas. Kalbos komisija taip pat gerbia Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris sako, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės turi būti rašomi lietuvišku raidynu, lietuviškais rašmenimis", – teigė kalbininkė.

Ji nesutiko su Teisingumo ministerija, kad šių taisyklių rengimas – VLKK kompetencija, esą, tai nurodė ir Konstitucinis Teismas.

"Kaip Konstitucinis Teismas yra pasakęs, asmens dokumentas nėra tik su kalba susijęs dalykas. Jis nustato valstybės santykį su savo piliečiu. Todėl ne VLKK kompetencija yra nustatyti tą santykį. Tai pačios valstybės apsisprendimas, kaip ji užrašo savo piliečių vardus ir pavardes. Kalbos komisija pagal savo kompetenciją yra priėmusi 60-ąjį nutarimą dėl svetimos kilmės asmenvardžių rašybos bet kokiuose lietuviškuose tekstuose – t. y. bendrieji principai suformuluoti. Bet dar kartą kartoju – jie negalioja asmens dokumentams", – aiškino D.Vaišnienė.