Lietuvoje jau šeštus metus galioja tvarka, leidžianti be vargo sulietuvinti slaviškas priesagas turinčias pavardes. Tačiau tautiečiai taip trumpinti savo pavardžių neskuba, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Vienas garsiausių šalies kalbininkų, akademikas Zigmas Zinkevičius LŽ pasakojo, kad pirmojo vajaus iš lietuviškų pavardžių išsibrautai slaviškas priesagas būta vadinamuoju smetonmečiu. Tarpukario Lietuvoje net norėta priimti įstatymą, kuris visus Petravičius automatiškai būtų pavertęs Petraičiais, Pranevičius-Pranaičiais, Juozevičius - Juozaičiais ir panašiai. Tačiau į šalį įsiveržę sovietų okupantai sutrukdė įgyvendinti šį sumanymą.

Tik 2009 metais pagal tuomečio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pasirašytą įsakymą buvo įteisinta galimybė lietuviškose pavardėse atsisakyti slaviškų priesagų.

Teisingumo ministerijos atstovas Audris Kutrevičius tikino, kad 2009-aisiais įteisinta galimybė lietuvinti pavardes plataus atgarsio nesulaukė, kasmet ja pasinaudoja vienetai.

Tai patvirtino ir LŽ kalbinti šalies savivaldybių civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai. Pasvalio rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vitalija Gegužinskienė teigė, kad šioje savivaldybėje per pusšeštų metų neatsirado nė vieno žmogaus, pareiškusio norą iš savo pavardės „išmesti" slavišką priesagą. Tą patį sakė Šilalės rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Dijana Baltutienė. Anot jos, šilališkiai tik keitė savo pavardes į tėvų, senelių, tekančios ar jau ištekėjusios moterys rinkosi vyrų pavardes.