Anot klimatologo, kalendorinio pavasario pradžia vis dar labiau primena vėlyvą rudenį, nei ankstyvą pavasarį, kaip, beje, ir didelė dalis žiemos.

„Senoliai tikėjo, o gal ir dabar kai kas tiki, kad pagal pirmųjų kovo mėnesio dienų orus galima spėti atitinkamai šių metų pavasario (kovo 1 d.), vasaros (kovo 2 d.), rudens (kovo 3 d.), o gal ir ateinančios žiemos orus. Taigi, jeigu aiškintume tiesmukiškai, tai ką stebėjome praėjusį šeštadienį ir sekmadienį – tiek pavasaris, tiek ateinanti vasara turėtų būti debesuota su dažnais silpnais krituliais, o ruduo (pagal šiandienos orus) bent pajūryje dar ir vėjuotas – kas labai būdinga rudeniui“, – rašė specialistas.

„Tačiau kovas nėra grynai pavasario mėnuo. Anksčiau, prieš 30–40 metų, bent kas trečias kovo mėnuo buvo žiemiškas su vis dar pasitaikančiomis pūgomis, stipriu nakties šalčiu ir vos beprasidedančiu sniego tirpimu ir pavasario potvyniu. Dabartiniais laikais tokių žiemiškų kovo mėnesių būna vos vienas kitas per dešimtmetį. Be to, dažnai pavasario potvynis jau būna pasibaigęs (jis pagal savo pobūdį labiau primena žiemos (šaltojo sezono) poplūdį), pastovi sniego danga (jeigu tokia buvo) jau nutirpusi, įšalas išėjęs“, – teigė doc. G. Stankūnavičius.

Įvertinus vidutinę kovo mėnesio temperatūrą nuo patikimų (nuo 5-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigos) instrumentinių matavimų pradžios, matyti, kad per ilgiau nei 75 metus vidutinė mėnesio temperatūra Lietuvoje buvo neigiama (apie 0,1–0,4 laipsnio šalčio), bet per paskutinius 20 metų ji jau tapo teigiama (apie 0,3–0,8 laipsnio šilumos).

Tai, anot klimatologo, gerai paaiškina ir sniego dangos bei pavasario potvynio kovo mėnesį nebuvimą. Paskutinis žiemiškai šaltas kovas buvo 2018 metais, o paskutinis kovas, kai ilgiausiai išsilaikė sniego danga, grunto įšalas ir ledas ant vandens telkinių – 2013 metais. Priešingai patys šilčiausi kovo mėnesiai šį tūkstantmetį buvo 2007 ir 2015 metais.

Istorinius duomenis analizuoti lengviau nei prognozuoti būsimas meteorologines sąlygas.

„Pradėkime nuo artimiausių parų. Po gana ilgo laikotarpio, kai Atlanto ciklonų prasiskverbimas gilyn į Euraziją ties Europa buvo užblokuotas, turėjome sausesnio ir šaltesnio oro invaziją iš rytų bei pietryčių (didesnė vasario mėnesio dalis), todėl vasaris daugeliui šiais metais ir asocijuojasi su tikra žiema. Dabartiniu metu jūrinėms oro masėms kelias į Šiaurės ir Rytų Europą yra atviras ir šį procesą lydi Atlanto ciklonų serija. Tiesa, kol kas žymesnės šilumos tai neatneš, nes žiemos pabaigoje Šiaurės Atlantas yra „gerai išsivėdinęs“ ir tokio efekto, koks galėtų būti žiemos pradžioje ar rudens pabaigoje nebus. Tiesa, stiprus vėjas, kuris būdingas jūrinių oro masių advekcijai į rytus bus labai panašus į sąlygas, vyraujančias rudens pabaigoje ar žiemos pradžioje. Savaitės pabaigoje pro Skandinaviją praslinkus paskutiniams ciklonų serijos nariams bendra regiono atmosferos cirkuliacija ims keistis: slėgis Rytų ir Vidurio Europoje kils, o Vakarų – mažės. Todėl orai bus sausesni, atsiras didesni paros oro (tarp dienos ir nakties) temperatūros svyravimai. Vidutinė oro temperatūra šią savaitę tiek Vakarų, tiek Rytų Lietuvoje bus teigiama, tik savaitės pabaigoje popietinėmis valandomis Vidurio, Pietų ir Rytų Lietuvoje ji kils iki 10 laipsnių šilumos ir aukščiau, nors naktimis silpnai pašals. Stipriausias vėjas pajūryje (daugiausia vakarų krypties) prognozuojamas antradienį–ketvirtadienį, o maksimalūs vėjo gūsiai (iki 19–24 m/s) numatomi trečiadienio popietę“, – skelbė specialistas.

Anot jo, labai džiaugtis anksti prasidėjusiu pavasariu nereiktų, nes išplėstinės vidutinės trukmės prognozės (ECMWF) rodo, kad mėnesio viduryje laukiamas orų atvėsimas, kuris turėtų būti susijęs su poliarinio anticiklono ar gūbrio įsiveržimu į Skandinavijos pusiasalį ir Baltijos regiono šiaurę.

Prognozuojama, kad piečiau esantiems rajonams tuo pat metu tektų sniego ir šlapdribos porcija bei nakties šaltis.

„Tiesa, per dvi ateinančias savaites prognozuojamo poliarinio anticiklono trajektorija ir/ arba intensyvumas dar gali labai keistis, todėl 100 proc. pasitikėti tokiomis prognozėmis taip pat nereiktų. Ilgalaikės orų prognozės šiam mėnesiui didelių šalčių nežada ir kovo mėnuo pietinėje ir pietrytinėje Baltijos regiono dalyje prognozuojamas 0,5–2 laipsniais šiltesnis už normą“, – teigė doc. G. Stankūnavičius.