Parlamente svarstomi kandidatai į Genocido centro tarybą

Tokia taryba sudaroma pirmą kartą.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė Seimo nariams pateikė 11 ekspertų kandidatūras.

„Šios tarybos nariai yra aukščiausio lygio savo sričių ekspertai, tarp jų – istorikai, teisininkai ir kiti specialistai, kurie puikiai atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus“, – anksčiau yra sakiusi komisijos pirmininkė.

Anot jos, pasiūlyti kandidatai turi ne tik profesionalių žinių, bet ir vertingos vadybinės patirties.

J. Šiugždinienės teigimu, taryba padės užtikrinti LGGRTC aukštą mokslinį lygį ir skaidrų valdymą.

Tarybos nariais siūloma skirti Tomą Balkelį, Saulių Černą, Kęstutį Kilinską, Rytį Krušinską, Marių Pečiulį, Dovilę Sagaitienę, Ramoną Staveckaitę-Notari, Arūną Streikų, Antaną Terlecką, Algį Vyšniūną ir Igną Zimaitį.

Po pateikimo šioms kandidatūroms pritarė 72 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, trys parlamentarai su­si­lai­kė. Toliau jas svarstys Seimo komitetai, į posėdžių salę šis klausimas planuoja grįžti lap­kri­čio 5 die­ną.

Pagal įstatymą tarybą turi sudaryti 11 narių, skiriamų penkerių metų kadencijai.

Keturis atstovus į ją deleguoja Lietuvos universitetų rektorių konferencija, du – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, po vieną – prezidentas, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LGGRTC ir Lietuvos istorijos institutas.

Taryba LGGRTC generalinio direktoriaus siūlymu tvirtins mokslinių tyrimų kryptis, siūlys ilgalaikį strateginį veiklos ir metinį veiklos planus, nustatys įstaigos vadovui metinius veiklos tikslus, teiks rekomendacijas dėl centro valdymo, mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo, tvirtins specialiuosius reikalavimus į padalinių vadovų pareigas priimamiems asmenims.

Šis valdymo organas taip pat turės teisę susipažinti su Genocido centro finansiniais dokumentais ir ataskaitomis.

Įstatyme nustatyta, kad taryba skelbs ir vykdys atranką į centro generalinio direktoriaus pareigas.

Tarybos įkūrimui priešinosi dalis centro darbuotojų, politikų, tremtinių, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių organizacijų. Anot jų, išsiskyrus tarybos ir centro vadovo nuomonėms, įstaigos darbas gali būti paralyžiuotas.