P. Gylys ir vėl nori spontaniškų protestų

Seime – vėl idėjos taisyti Susirinkimų įstatymą. Parlamentaras Povilas Gylys panoro pakeisti įstatymą taip, kad piliečiai nustatytose vietose galėtų kada nori paprotestuoti. Tačiau vargu ar tokia idėja sulauks Seimo palaikymo.

Daugiau demokratijos?

Savivaldybės turėtų nustatyti vietas, kur būtų galima protestuoti be leidimo, o ten panorėję piliečiai galėtų susirinkti ir išsilieti. Taip pataisyti Susirinkimų įstatymą panoro "Drąsos kelio" atstovas Povilas Gylys.

Kodėl reikia taisyti įstatymą? Pasirodo, anot P.Gylio, taip būtų "tinkamai realizuojama Konstitucija". Esą praktika parodė, kad lig šiol realizuoti teisę protestuoti gali uždrausti teismas arba savivaldybė, o taip būti neturėtų.

"Turi atsirasti specialių vietų mieste, kur be atskiro įspėjimo būtų galima susirinkti. Taip būtų išspręstas prieštaravimas tarp noro pareikšti savo nuomonę ir viešosios tvarkos reikalavimų", – aiškino P.Gylys.

Susižavėjo Šveicarija

Jis teigia suprantantis, kad tos vietos negalės būti centre – Vilniaus Gedimino prospektas, Kauno Laisvės alėja ar Klaipėdos Teatro aikštė. "Suprantu, kad kiekvieną dieną blokuoti Gedimino prospekto ar Vyriausybės negalima, nes kiltų interesų konfliktų, todėl siūlau patvirtinti specialias vietas, kur žmonės galėtų ateiti", – aiškino Seimo narys.

P.Gylys pasakojo susižavėjęs šveicarų protesto kultūra, kur dažnai kyla spontaniški susirinkimai. Jis nurodė, kad ten bet kada į gatves gali išeiti šimtai ar tūkstantis žmonių ir tam viešosios tvarkos pareigūnai užkirsti kelio negali. "Taip veikia tiesioginė demokratija", – pabrėžė Seimo narys.

"Tačiau mūsų Seimas kažkodėl to nenori. Esu susižavėjęs ta šalimi. Ten buvo manifestacija, kai žmonės, susiorganizavę per socialinius tinklus, išėjo į gatves nepatenkinti valdžios sprendimu. Policija padarė viską civilizuotai ir nebuvo išmuštas nė vienas langas. Mes kalbame apie civilizuotą, o ne revoliucinį kelią", – dėstė P.Gylys.

Vertina skeptiškai

Politologas Kęstutis Girnius, daug metų praleidęs demokratiškiausioje pasaulio šalyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose, P.Gylio idėją įvertino gan skeptiškai. K.Girnius pabrėžė, kad protestuotojai renkasi protestuoti prieš, pavyzdžiui, Seimą, Vyriausybę, prezidentą, tad atitinkamai renkasi ir vietas, kur išreikšti savo nuomonę.

"Nepasitenkinimą prezidentu, žinoma, geriausia demonstruoti prie Prezidentūros. Jei prieš Seimą – prie Seimo. Taip kad aš labai abejoju, ar nustatytos vietos kur nors kitur tai pateisintų", – kalbėjo K.Girnius.

Jis įtarė, kad jei savivaldybė ir nustatytų vietas, kur galima protestuoti, jos būtų nuošaliau. Taigi protestuotojai nesukeltų jokio efekto.

Idėja nepasiteisino

Primename, kad, remdamasi senąja Susirinkimų įstatymo redakcija, Vilniaus miesto savivaldybė jau buvo patvirtinusi nuolatines susirinkimų vietas. Tačiau tai didesnio protestuotojų palaikymo nesulaukė.

Pavyzdžiui, tuo, kad buvo nugrūsti į šalia Sporto rūmų esančią aikštelę, ne kartą piktinosi prieš Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimus protestavę pensininkai. Pernai rudenį įsigaliojus naujai Susirinkimų įstatymo redakcijai, savivaldybėms nenumatyta teisė nustatyti nuolatines susirinkimų vietas.

Ką apie tokias įstatymo pataisas mano didžiųjų miestų vadovai? Kauno meras Andrius Kupčinskas samprotavo, kad vis dėlto savivaldybė turėtų pasilikti teisę spręsti, kur ir kada leisti susirinkti.

"Jei kas kur nori piketuoti, taip būtų varžoma savivaldos teisė.  Juk miesto vadovybė per rinkimus yra įgijusi teisę tvarkyti miesto viešuosius reikalus", – kalbėjo A.Kupčinskas.

Jo nuomone, Kaune niekas ir taip nedraudžia protestuoti, o tam tinkamiausia vieta – Vienybės aikštė.

O Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas svarstė, kad P.Gylio idėja iš tiesų labai liberali ir galėtų būti svarstoma.

"Įsteigti laisvą minties reiškimo zoną – keistokai skamba – įdomi mintis. Bet tuomet piliečiai turėtų pasirūpinti savo apsauga", – svarstė Klaipėdos miesto meras.