Prašyti iš Rusijos atlyginti okupacijos žalą naujoji Vyriausybė bent jau kol kas nežada. Premjeras Algirdas Butkevičius ir jo vadovaujami kairieji leido suprasti, kad toks prašymas būtų nerealus.

Komisija nereikalinga

Andriaus Kubiliaus vyriausybės planai grįžti prie Rusijos okupacijos žalos atlyginimo klausimo, regis, vėl bus grūdami į stalčių. O dar pernai rugsėjį ministro pirmininko sudaryta speciali komisija klausimams dėl žalos, padarytos Lietuvos Respublikai 1940–1991 m. TSRS ir 1991–1993 m. Rusijos Federacijos kariuomenės, greičiausiai nebedirbs.

"Aš manau, kad ji (komisija – red. past.) visiškai nereikalinga, nes jos tikslas buvo imituoti veiklą", – vakar pareiškė premjeras A.Butkevičius, paklaustas apie komisijos, kuri jam pavaldi, likimą.

Atsakydamas, ar okupacijos žalos atlyginimo klausimas apskritai bus keliamas, A.Butkevičius leido suprasti, kad to nebus.

"Pirmiausia, man kyla klausimas, ką A.Kubiliaus Vyriausybė veikė šiuo aktualiu klausimu visus ketverius metus. Baigiantis kadencijai sukūrė komisiją klausimams dėl žalos spręsti, tačiau tai panašiau į veiklos imitaciją, – konservatoriams gėlė A.Butkevičius. – Mano nuomone, pirmiausia reikia pasiekti, kad dvišalėse derybose Rusija apskritai derėtųsi šiuo klausimu, turi būti abipusis sutarimas."

A.Butkevičius aiškino, kad jo vadovaujama Vyriausybė "įvertins esamą situaciją ir išryškins tuos aspektus, kurie šiandien Lietuvos bei Rusijos santykiuose yra svarbiausi", tuomet priims sprendimus.

Ką pamanys Rusija?

Tokie kairiųjų žingsniai neturėtų stebinti. Juk jie, būdami opozicijoje, nulat kritikavo šios komisijos darbą, aiškino, kad konservatoriai taip buria savo elektoratą.

Tačiau konservatorius parlamentaras Arvydas Anušauskas priminė, kad realiai komisija savo darbo nė nepradėjo, nes buvo sudaryta tik prieš pusmetį. "Ta komisija dar tik galėjo pradėti veiklą. Kaip iš jos buvo galima reikalauti kokių nors rezultatų? Tai visiškai prasilenkia su tikrove", – kalbėjo istorikas.

Jis teigė, kad nukentėjusių nuo okupacijos valdžios yra dešimtys tūkstančių, jiems mokamos valstybinės pensijos. Be to, dar gyvi ištremtų ir kitaip nukentėjusių žmonių palikuonys. "Čia nėra taip paprasta, kad panaikini komisiją ir viskas. Ką mes parodome Rusijai? Kad mes atsisakome savo teisėtų reikalavimų net nepradėję derėtis? Tai tikrai nėra tinkamas būdas", – tvirtino A.Anušauskas.

Laukia sprendimo

Minėtos komisijos vicepirmininkė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė teigė, kad iš naujos valdžios jokių žinių apie tolesnį komisijos darbą dar nesulaukė.

"Dar neposėdžiavome. Jokių žinių lig šiol nėra. Bet gal bus. Daug tarnybų vis dar formuojama, o čia, matyt, nėra pats svarbiausias dalykas", – vakar kalbėjo T.B.Burauskaitė.

Jos teigimu, reikalauti okupacijos žalos atlyginimo būtina, nes tai daryti įpareigoja įstatymai bei referendumas: "Buvo tautos valia, kad žala turi būti atlyginta, ir, man regis, valstybės vadovai turi atitinkamai reaguoti."

Siūlė derėtis per ES

Ankstesnėse savo išvadose minėta komisija siūlė inicijuoti ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą SSRS okupacinio režimo nusikaltimų tyrimo ir žalos įvertinimo klausimais, perkeliant jį iš dvišalio (Lietuvos ir Rusijos) į daugiašalį (ES ir Rusijos) lygmenį. Apie tokią galimybę kaip labai realią yra kalbėjęs ir buvęs premjeras A.Kubilius bei užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Tačiau kairieji tokius svarstymus vadina nerealiais ir nieko daryti, regis, nežada. Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas aiškino, kad to daryti Lietuvai nė neverta.

"Bandyt galima įvairius dalykus daryti. Pirmiausia reikia kelti klausimą, ar ši idėja įgyvendinama apskritai. Aš abejoju, ar mes įtikinsime nors vieną valstybę – Vokietiją ar Prancūziją, Italiją, kad įmanoma šitą klausimą iškelti. Šitos šalys turi savo labai pragmatiškus interesus", – samprotavo G.Kirkilas.

O Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka, paklaustas apie okupacijos žalą, dienraščiui yra sakęs: "Man atrodo, kad praėjo jau 23 nepriklausomybės metai ir labai sunku tikėtis tų kompensacijų, žmogiškai žiūrint. Moraliai – taip, Lietuva yra teisi – kiek šimtų tūkstančių žmonių nukentėjo. Čia yra diskusijų klausimas."