Nevyriausybininkai vieningi dėl smurto prieš vaikus apibrėžimo

„Dėl smurto apibrėžimo visi sutinka, kad taip turi būti ir viskas“, – po susitikimo žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckientis.

Vis dėlto skirtingų visuomeninių organizacijų atstovai nevienodai vertina per neeilinę Seimo sesiją planuojamų priimti pataisų dėl smurto prieš vaikus draudimo svarbą.

„Jau ir dabar yra draudžiama mušti, nėra niekur leidimo mušti, nėra, o jeigu dar bus papildomai numatyta, jeigu bus aiškiai labai įvardyta - pokyčiai įvyks ne dėl to, kad apibrėšime, kad negalima, nes esmė yra ar apibrėžti, ar spręsti problemą. Čia turbūt nesusikalbame, nes dažnai galvojame, kad tai, kaip apibrėšime, jau iš karto išspręsime problemą. Ne, problemą išspręsime tada, kai išspręsime jos kilmės priežastis (...). Vien apibrėžimas žinutę šiek tiek paliks, įgalins galbūt kurti kitas priemones, tikimės šito rezultato ir dėl to pritariame apibrėžimui, tikimės, kad tai gali atverti duris, bet visa tai buvo galima padaryti ir iki šiol“, – aiškino Šeimos instituto atstovė Jolanta Ramonienė.

Ji pabrėžė, kad kalbėdami apie smurto prieš vaikus vertinimą visuomenininkai nėra pasidaliję į dvi stovyklas. Tačiau Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė mato didesnę pataisų reikšmę.

„Man atrodo, yra svarbu apibrėžti visą smurtą: tiek psichologinį, tiek fizinį, tiek seksualinį, tiek nepriežiūrą, įskaitant fizines bausmes, nes apibrėžimas įstatyme duoda visiems žinią: tiek visuomenei, tie tėvams, tiek vaikams, tiek specialistams – kad tai yra draudžiamas ir netinkamas elgesys. Jeigu šeima susiduria su sunkumais auklėdama vaikus, ji turi gauti pagalbą. Man atrodo, tai taip pat didelė pagalba ir atspirtis tarnyboms, siekiančios apsaugoti vaikus ir teikti pagalbą. Tai yra kaip rėmas, kai tu žinai, kas yra nebeleistina ir kada tau reikia įsikišti – nelauki, kol vaikas bus nebegyvas. Tam ir reikalingi apibrėžimai“, – žurnalistams dėstė I.Daniūnaitė.

Susitikime dalyvavusi parlamentarė Dovilė Šakalienė sakė, kad už smurtą prieš vaikus bus numatytos įvairios sankcijos ir ne iš karto vaikai bus paimami iš šeimos.

„Už kiekvieną smurto prie vaiką atvejį atsakomybė bus taikoma individualiai – priklausomai nuo konkretaus smurto sunkumo ir poveikio vaikui. Tai gali būti poveikio priemonės, tokios kaip šeimos įpareigojimas lankytis tėvystės kursuose ar konsultuotis su psichologu ar pan. Gali būti taikoma administracinė atsakomybė ir sunkiausiais atvejais baudžiamoji atsakomybė“, – aiškino parlamentarė.

Šeimos instituto atstovė J.Ramonienė sakė, kad labai svarbu tėvus šviesti, jog vaikus galima auklėti ne tik smurtu.

„Tai nebuvo šio mūsų susitikimo objektas aptarti, kiek galima suduoti, kad jau vaikai būtų paimami arba (tėvai) baudžiami pagal Baudžiamąjį kodeksą. Čia jau yra įstatymo projekto tolimesnio svarstymo kelias (...). Pakeltas balsas arba pliaukštelėjimas dažniausiai yra iš nežinojimo, kad galima padaryti kitaip“, – taip pat sakė visuomenininkė.

Vasario 14 dieną Seime rengiama neeilinė sesija svarstyti įstatymų pataisoms, susijusioms su vaikų teisių apsauga. Tarp jų bus svarstomas siūlymas uždrausti fizines bausmes vaikams.

Neeilinė Seimo sesija sušaukta 82 parlamentarų iniciatyva po mažamečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose.

Po ilgų diskusijų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje praėjusią savaitę buvo pasiektas sutarimas dėl šio įstatymo formuluočių – fizinės bausmės būtų įvardijamos kaip smurtas prieš vaiką ir jos būtų draudžiamos, jis jau registruotas parlamente.

Pagal pasiūlymą, fizinis smurtas apibrėžiamas kaip „tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui“.

Kaip psichologinis smurtas apibrėžiamas nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ir ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui.

Dar viena smurto forma, nepriežiūra, būtų nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Seksualinis smurtas apibrėžiamas kaip seksualiniai veiksmai su vaiku, išnaudojimas pornografijai ir t.t.

Seime jau ne vieną kartą buvo bandoma įtvirtinti draudimą vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai. Dalis parlamentarų priešinosi siūlymui argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.