Nevyriausybininkai kreipėi į ministerijas, siekdami, kad būtų reglamentuota gimdymo ne ligoninėje tvarka. Gydytojai primena, kad tai - rizikinga, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartoja to reglamentuoti neketinanti.

Iki šiol gimdymo ne ligoninėje tvarka nėra sureguliuota, tad medicinos specialistai paslaugų tokioms moterims suteikti negali. Visuomenininkai prašė SAM sudaryti darbo grupę iš įvairių specialistų, kurie išnagrinėtų, kaip šį klausimą būtų galima reglamentuoti.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai nori, kad būtų užtikrinta akušerių pagalba moterims, planuotai pasirinkusioms gimdyti ne ligoninėje, susipažinusiomis su rizikomis, o gydytojams nustačius, kad komplikacijų rizika maža.

Pasak jų, moterims gimdant namuose, valstybė sutaupytų, o gimdyvės patirtų mažiau streso ir medicininių intervencijų. Kai kuriose Vakarų šalyse, anot aktyvistų, gimdymą namuose skatina valstybė, ir jį renkasi trečdalis gimdyvių.

Jų teigimu, gimdymas ne ligoninėje yra saugus, jei jame dalyvauja sveikatos priežiūros specialistai ir medikai. Tuo metu, pasak mokslininkės Rūtos Aldonytės, ligoninėje jis esą nesaugus dėl infekcijų, medikų klaidų ir aplaidumo rizikos.

Nevyriausybininkai teigia su šiuo klausimu taip pat kreipęsi į Teisingumo ministeriją, laukiantys atsakymo ir iš jos.

Teisininkė Elena Kosaitė-Čypienė sako, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) gimdančios moters teisę pasirinkti gimdymo sąlygas apibrėžia kaip žmogaus teisę, netiesiogiai kylančią iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamos teisės į privatų gyvenimą.

„Be to, teismas pabrėžia, kad teisė pasirinkti gimdymo vietą įprastomis sąlygomis apima teisę gauti reikiamą profesionalaus mediko pagalbą, todėl valstybė negali nustatyti draudimų specialistams priimti gimdymo namuose. Lietuva yra prie konvencijos prisijungusi, todėl jei situacija nesikeis, galime tikėtis bylų EŽTT. (...) Ar Lietuva, mes, irgi norim pagarsėti tarptautinėje bendruomenėje kaip valstybė, sąmoningai nesilaikanti Europos žmogaus teisių konvencijos įsipareigojimų ir EŽTT sprendimų?“ - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ji.

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė Daiva Vaitkienė sutinka, kad gimdymo ne ligoninėje tvarka turėtų būti nustatyta.„Manome, kad šis procesas, kuris vyksta, kol kas nevaldomai, nereglamentuotai ir be taisyklių, turi būti reglamentuotas. Mes nei už, nei prieš patį procesą. (...) Ar įmanoma šiai dienai įgyvendinti, tikrai negaliu pasakyti“, - kalbėjo ji.

Pasak gydytojos, specialistai turėtų išnagrinėti, ar tai leidžia Lietuvos politinė situacija ir sveikatos priežiūros sistema. D.Vaitkienės teigimu, akušerių kompetencija priimti gimdymus namuose pakankama, tačiau joms nerimą kelia tai, kas komplikacijų atveju turėtų prisiimti atsakomybę - jos ar šeima.

Tačiau D.Vaitkienė pabrėžia, kad gimdant bet kada gali pasitaikyti nenumatytų komplikacijų, o gimdyvei esant ne ligoninėje, ilgiau užtruks, kol prireikus ji bus ten nugabenta.

„Įvykus komplikacijoms, ligoninėje tiesiog greičiau galima suorganizuoti skubią pagalbą – netgi operacinės gimdymo skyriuje yra tik per koridorių. Iš namų reikėtų atvežti greitosios pagalbos automobiliu, tiesiog gaištamas tam tikras laikas. (...) Nebūčiau labai euforiška – mes kaip profesionalai gerbiame visų žmonių pasirinkimą, bet tikrai matome, kad problemų gali iškilti lygioje vietoje, ir gimdant visiškai sveikai moteriai, ir visiškai nerizikingai. Akušerija – kaip parako statinė, gali bėdos ištikti pačiu paskutiniu momentu. Moteris turi žinoti, kad rizika yra“, - kalbėjo gydytoja.

SAM taip pat mano, jog saugiausia vieta moteriai gimdyti, net ir esant mažai rizikai, yra akušerijos stacionaras, todėl sako neplanuojanti inicijuoti teisės aktų pakeitimų, kurie reglamentuotų akušerijos paslaugų teikimą namuose.

„Iš anksto numatyti, kad gimdymas bus be komplikacijų, - neįmanoma, ir bet kuriuo momentu gimdyvei ar naujagimiui gali prireikti skubios pagalbos, kuri gali būti suteikta tik akušerijos stacionare. Atlikta nemažai įrodymais pagrįstų mokslinių studijų, kurios lygina planuotų gimdymų ligoninėje ir namuose rezultatus. Nors gimdant namuose sumažėja intervencijų gimdyvėms, perinatalinis mirtingumas išlieka panašus, tačiau naujagimių mirtingumo rizika yra 2-3 kartus didesnė“, - sakoma BNS atsiųstame sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės komentare.

Pasak jos, Lietuva deda daug pastangų siekdama užtikrinti gimdyvėms ir naujagimiams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų saugumą bei sudaryti kuo palankesnes ir artimesnes namų aplinkai sąlygas gimdyvėms ir naujagimiams sveikatos priežiūros įstaigose.

„Šiam tikslui pasiekti įstaigos yra aprūpinamos moderniais medicinos prietaisais, modernizuojama jų infrastruktūra, gimdyme leidžiama dalyvauti moters artimiesiems, įstaigos skatinamos siekti naujagimiams palankios ligoninės statuso (šį kriterijų yra numatyta įtraukti į stacionarines paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumo kokybinių kriterijų sąrašą). Per pastaruosius 20 metų Lietuvai jau pavyko pasiekti gerų rezultatų ir žymiai sumažinti nėščiųjų, gimdyvių ir kūdikių mirtingumo rodiklius“, - sako viceministrė.

„Akušerijos paslaugų teikimas namuose, t.y. vietoje, kurioje nėra galimybės suteikti reikiamos pagalbos gimdyvei ir naujagimiui, būtų tam tikras žingsnis atgal“, - teigia N.Ribokienė.