Parlamentaras Julius Sabatauskas: mano paskyrimas KT teisėju nepadarytų jo labiau politizuotu

Parlamentaras Julius Sabatauskas sako, jog Seimui pritarus jo kandidatūrai į KT teisėjus, teismas netaps labiau politizuotu.

„Galiu patikint, kad jei mano kandidatūra sulauktų pritarimo, KT netaps politiškesnis, kaip tenka girdėti iš kai kurių pasisakymų“, – Seimo salėje kalbėjo J. Sabatauskas.

Galiu patikint, kad jei mano kandidatūra sulauktų pritarimo, KT netaps politiškesnis, kaip tenka girdėti iš kai kurių pasisakymų.

„Parlamentinė patirtis yra prasminga ir gali būt prasmingai integruota į konstitucinės kontrolės sistemą, išlaikant teismo nepriklausomumą ir profesionalumą“, – teigė politikas.

Jis taip pat nurodė esantis įsitikinęs, jog KT turi išlikti nepriklausomas, kolegialus sprendimų priėmėjas, todėl žadėjo atsakingai ginti Konstitucijos ir teisės viršenybę, joje įtvirtintas vertybes, žmogaus orumą, demokratiją, teisinę valstybę ir valstybės nepriklausomybę.

Kandidatūrą teikė kolega

J. Sabatausko kandidatūrą į teisėjus pateikė Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas.

Toks žingsnis sulaukė opozicijos kritikos, kuri kandidatūrą vadina ydinga praktika bei abejoja J. Sabatausko kompetencijomis eiti pareigas.

Šiuo metu Seimo narys eina Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigas, parlamente jis dirba jau septintą kadenciją.

„Komiteto veiklos kryptys ir viena išskirtinių veiklos krypčių, įstatymų ir kitų Seime svarstomų teisės aktų projektų vertinimas dėl jų atitikties Konstitucijai – patirtis, kuri man leido valdyti teisėkūros procesus, teisės aktų aiškinimą, taikymą, konstitucinės kontrolės mechanizmą, giliau pažinti konstitucinės teisės principus, priimti pasvertus ir subalansuotus sprendimus“, – kalbėjo kandidatas.

Julius Sabatauskas / L. Balandžio / BNS nuotr.

Jis taip pat sakė girdėjęs teiginių, jog nėra matęs „nė vienos bylos“.

„Parodykit nors vieną Seimo narį šios kadencijos, kuris dažniau ir daugiau atstovavo Konstituciniam Teisme tiek Seimą, tiek pareiškėjus“, – teigė parlamentaras.

J. Sabatauskas šiuo metu narystę socialdemokratų partijoje yra sustabdęs.

Siūlymui Teismą naikinti nepritaria

Seimo nariui pristatinėjus savo kandidatūrą, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis paragino visai naikinti KT dėl jo politizavimo. Pasak „aušriečių“ pirmininko, reikėtų Aukščiausiajame Teisme sukurti specialų konstitucinį skyrių.

J. Sabatauskas atsakydamas į šiuos teiginius, pabrėžė dabartinėje situacijoje neįsivaizduojantis valstybės be Konstitucinio Teismo.

„Politikai gali reikšti įvairiausias nuomones. Tačiau jeigu jie nori tai įgyvendinti, tai galima padaryti tik vienu būdu, per Konstitucijos keitimą. Todėl žodžiai yra žodžiai, veiksmai yra veiksmai. Reikia visada žiūrėti į veiksmus ir tikrinti, ar jie atitinka žodžius“, – teigė Seimo narys.

Antradienį per nenumatytą Seimo posėdį iš viso pateikti trys kandidatai į KT teisėjus.

Kitų metų pradžioje įvyksiant trijų teismo teisėjų rotacijai, be minėtos J. Sabatausko kandidatūros, prezidentas Gitanas Nausėda į KT teisėjus pateikė pateikė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną Haroldą Šinkūną, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką.

H. Šinkūnas: įgyvendinti kai kuriuos KT sprendimus trūksta politinės valios ir kultūros

Kandidatas į KT teisėjus H. Šinkūnas sako, kad įgyvendinti kai kuriuos KT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nutarimus trūksta politinės valios ir politinės kultūros.

„Ne tik KT nutarimų neįgyvendinimas yra problema, yra EŽTT sprendimai, kurie yra neįgyvendinti, nes tam nėra politinės valios“, – antradienį Seime sakė jis, paklaustas, kaip vertina teisingumo ministrės pareiškimą, jog neketina vykdyti KT sprendimo dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo.

Ne tik KT nutarimų neįgyvendinimas yra problema, yra EŽTT sprendimai, kurie yra neįgyvendinti, nes tam nėra politinės valios.

„Aišku, kad tai yra klausimas, kuris susijęs su politine kultūra, kurią reikia ugdyti, kurios reikia kantriai laukti pagerėsiant“, – teigė teisininkas.

Pasak jo, niekas kitas už Seimą šio darbo negali padaryti.

„Politinė kultūra reikalinga geresnė ir laikas reikalingas. Matyt, jis dar neatėjęs“, – svarstė kandidatas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos į teisingumo ministrus deleguota Rita Tamašunienė sakė, kad lyčiai neutralios partnerystės institutą Lietuvoje reikėtų reglamentuoti per Civilinio kodekso pataisas, sureguliuojant tokių asmenų ūkinius ryšius, o ne priimant atskirą įstatymą, kaip tai yra įpareigojęs Seimą padaryt KT.

Haroldas Šinkūnas / L. Balandžio / BNS nuotr.

Šis teisininkas yra dirbęs prezidento Valdo Adamkaus patarėju, Lietuvos banke, Vyriausybės kanceliarijoje, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, pastaruoju metu užsiima akademine veikla.

Prisistatydamas Seimui kandidatas davė tris pažadus – teisėjo misiją vykdyti nešališkai ir atsakingai, vadovautis nuostata, kad „Konstitucija nėra kieno nors, o yra visų mūsų tautos bendras gėris“, būti santūrus ir garbingai bei sąžiningai tarnauti teisingumui.

Atsakydamas į klausimą, kas kelia didžiausią grėsmę teisinės valstybės pamatams, H. Šinkūnas sakė, jog kartais tai daro ir Seimas, ir teismai.

„Kitas dalykas, kuris kelia realią grėsmę teisinės valstybės principo viešpatavimai, yra valdžių padalijimo principo ne visada laikymasis iki galo, kada įgaliojimai tarp konstitucinių partnerių nėra gerbiami, kada bandoma įsiterpti vieni į kitų įgaliojimų sritis, problemų teisinės valstybės egzistavimui kyla“, – tvirtino teisininkas.

A. Driukas: dėl rusų kalbos ribojimo reikia rasti pusiausvyrą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas A. Driukas sako, kad sprendžiant dėl rusų kalbos ribojimo reikia rasti pusiausvyrą.

„Mes turime tautinių mažumų teises ir siekį užtikrinti jų integraciją, ir turime kitus, politinius reiškinius, kas vyksta už Lietuvos sienų į Rytus. Tai suprantant visą tą sudėtingą situaciją, suprantant ir tam tikros dalies visuomenės lūkesčius, kad reikia riboti tam tikros kalbos vartojimą, kartu reikia rasti labai protingą, teisingą pusiausvyrą, kad neatstumtume tų žmonių, kad jie galėtų išlikti visuomenėje, integruotis“, – antradienį Seime kalbėjo jis.

Pasak teisėjo, griežtas ribojimas gali sukelti ir priešingą efektą.

Kandidatas yra dirbęs advokatu, o nuo 1995 metų eina teisėjo pareigas – yra dirbęs Druskininkų, Lietuvos apeliaciniame teismuose, LAT.

Kalbėdamas apie kintančią konstitucinę doktriną A. Driukas sakė, jog Konstitucija – gyvas organizmas, jis „negali būti be pasikeitimų, tačiau jie turi atitikti pamatinius Konstitucijoje įtvirtintus konstitucinius principus“.

Artūras Driukas / L. Balandžio / BNS nuotr.

„Mano galva, svarbiausia, kad tai būtų daroma be dramatiškų pokyčių. Konstitucinio Teismo įstatyme ir Konstitucijoje įtvirtinta, kad ir pats Konstitucinis Teismas turi teisę reinpretuoti savo ankstesnius nutarimus ir plėtoti savo jurisprudenciją, nepanaikinant anksčiau priimtų konstitucinių nutarimų galios, teisinės galios“, – tvirtino jis.

Kandidatas atsisakė plačiau komentuoti dabartinės Vyriausybės formavimo, konflikto dėl kultūros ministro aplinkybes, sakydamas, kad šiuos atvejus gali tekti nagrinėti KT, jeigu būtų paskirtas šio teismo teisėju.

„Kaip mediatorius norėčiau imtis veiksmų ir sutaikyti ministrą su kultūros bendruomene, tačiau, deja, tokių įgalinimų neturėsiu. Gal ir pavyktų. Čia, aišku, humoras. Kad problema egzistuoja, tai yra faktas“, – sakė jis.

Opozicija toliau abejoja parlamentaro J. Sabatausko kompetencijomis dirbti KT

Seimui antradienį jo vadovui socialdemokratui J. Olekui pristačius narystę partijoje sustabdžiusio ilgamečio parlamentaro J. Sabatausko kandidatūrą į KT, opozicija toliau kelia klausimus dėl teismo politizavimo bei paties kandidato kompetencijų.

J. Olekas sako neabejojantis J. Sabatausko pasirengimu dirbti ir akcentuoja, jog šias pareigas yra ėję daugiau buvusių parlamentarų.

„Man atrodo, kad niekas neabejoja J. Sabatausko Konstitucijos giliu žinojimu ir supratimu bei pasirengimu tokį darbą dirbti“, – žurnalistams kalbėjo parlamento vadovas.

„Lietuvoj mes turim labai tokią, sakyčiau, net tradiciją nuo mūsų kolegos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nario Egidijaus Jarašiūno, Kęstučio Lapinsko, Stasio Stačioko, Stasio Šedbaro, kad KT visada yra žmonės, kurie dirbę mūsų Aukščiausioje Taryboje arba Seime“, – kalbėjo J. Olekas.

Pasak Seimo pirmininko, dalyje Europos valstybių, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje ar Vokietijoje, buvę parlamento nariai dirba KT.

Seimo pirmininko teigimu, kolega – teikiamas ne dėl partiškumo, o dėl tinkamumo pozicijai.

„Man atrodo, kad J. Sabatausko paskyrimas tik praturtins ir sustiprins KT, nes jis turi tikrai daugiausia patirties iš mūsų visų analizuojant, ar įstatymas atitinka Konstituciją, atstovaujant Seimo opoziciją KT. Man yra gera, kad mes turime gerą kandidatą, kuris gali atstovauti Lietuvos žmonių interesams, apginant jų konstitucines viltis ir norus“, – kalbėjo socialdemokratas.

Opozicija J. Oleko siūlomą kandidatūrą vadina ydinga praktika.

„Nelabai geras kvapas sklinda vien dėl to, kad politizuojamas KT“, – žurnalistams antradienį teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Nelabai geras kvapas sklinda vien dėl to, kad politizuojamas KT.

„Kažkaip nesinori, kad ponas J. Sabatauskas taptų Konstitucinio Teismo (kultūros ministru – BNS) Ignotu (Adomavičiumi – BNS)“, – pridūrė jis.

Demokratų lyderis taip pat kėlė darbo patirties stokos klausimą, anot jo, J. Sabatauskas nėra sukaupęs pakankamai patirties ir kompetencijos veikti KT.

Darbo patirties teismuose stoką akcentavo ir konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

„Šitoje vietoje mes keliame klausimus dėl kvalifikacijos ir čia akivaizdu, kad šita kandidatūra neatlaiko kritikos. Nemanau, kad Seimo narys, kuris dešimt metų dirbęs Seime, gavęs kokį nors teisinį išsilavinimą kažkokioje tai grandyje galėtų būti kandidatu į KT. Manau, kad turėtume kelti visai kitus reikalavimus“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu J. Sabatauskas eina Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigas, parlamente jis dirba jau septintą kadenciją.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė neabejojanti kolegos teisės supratimo, tačiau, pasak politikės, toks teikimas yra ydingas bei politizuojantis KT.

„Aktyvaus politiko teikimas yra ydingas. Teikimas partijos bičiulio yra dar labiau ydingas“, – kalbėjo parlamentarė.

R. Žemaitaitis sako palaikysiantis J. Sabatausko kandidatūrą, bet ragina naikinti KT

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako palaikysiantis į KT teisėjus pateiktą socialdemokrato J. Sabatausko kandidatūrą, bet ragina visai naikinti KT dėl jo politizavimo.

„Aš balsuosiu už, nes esame sutarę koalicijoje, kad J. Sabatauską palaikome, nes tai yra mūsų koalicijos partneris. Yra pateikti dar du kandidatai, dėl jų turėčiau nusišalinti, nes abu mano kolegos, abu mano dėstytojai buvę“, – žurnalistams antradienį sakė R. Žemaitaitis.

Taip jis kalbėjo parlamentarams renkantis į nenumatytą posėdį, kuriame bus pristatytos trijų teisėjų kandidatūros į KT.

Visgi „aušriečių“ vedlys ragina visai naikinti KT ir jo funkcijas perduoti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Lietuva, manau, turėtų kitu keliu eiti ir reikėtų KT naikinti ir turėtų būti Aukščiausiajame Teisme specialus konstitucinis skyrius. Nes KT šiandien neatlieka savo uždavinių arba funkcijų, kurios buvo reikalingos 1992 metais, kai buvo kalba apie KT ir jo uždavinius, ir KT tampa šiek tiek politizuota institucija“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Jo teigimu, Europoje yra „daug tokių formų“, kai konstitucinės teisės kontrolę atlieka aukščiausiasis teismas.

„Būtų stebuklas, jeigu Lietuvoje būtų pakeista Konstitucija ir teisėjus KT rinktų pati visuomenė teisėtais rinkimais, vykstant Seimo rinkimams, kas ketveri metai. Tai būtų pats protingiausias, pats teisingiausias dalykas“, – dar vieną idėją kėlė R. Žemaitaitis.

Kaip skelbė BNS, opozicija J. Oleko siūlomą J. Sabatausko kandidatūrą vadina ydinga praktika, tuo metu socialdemokratai sako, kad praėjusioje kadencijoje lygiai taip pat pasielgė konservatoriai, delegavę Stasį Šedbarą.

Šio tapimą KT teisėju R. Žemaitaitis pavadino konservatorių „intelektualia afera“.

KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.

Teisėjus į KT skiria Seimas. Po kandidatą pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.