„Mes žinome, kad egzaminą laiko ne tik šių metų abiturientai, bet ateina laikyti eksternai (...) ir kiti moksleiviai, kurie laiko iš praeitų metų, ateina laikyti ir iš profesinių mokyklų (mokiniai – BNS), – LRT radijui penktadienį teigė politikė. – Ir šiemet mes matom, kad biologijos egzaminą laikė gal daugiau iš profesinių mokyklų vaikai, galbūt neteisingai pasirinkę.“
Biologijos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 85,4 proc. jaunuolių. Šį egzaminą laikė 9686 kandidatai.
Tarp bendrojo ugdymo mokyklų mokinių egzaminą išlaikė kiek daugiau nei 91 proc., profesinių mokyklų – mažiau nei 40 proc., tarp buvusių mokinių ir eksternų beveik 67 proc. kandidatų.
Praėjusiais metais biologijos egzaminą laikė 8464 kandidatai, jį išlaikė 91,8 proc. laikiusiųjų.
Dėl biologijos egzamino rezultato šiemet buvo pateiktos 407 apeliacijos, kai pernai jų buvo 31.
Savo ruožtu ministrė teigė, kad ši situacija ragina „labiau atkreipti dėmesį būtent į pasirinkimą, į karjeros specialistų didesnį įdirbį šitoje vietoje“.
„Ir taip pat tikriausiai turime peržiūrėti ir tai, kaip yra rengiamasi egzaminams. Matyt, biologijos egzaminą turėtumėm peržiūrėti ir dėl užduočių, bet užduotys tikrai atitiko ugdymo programą. Taip pat (turėtume – BNS) pasižiūrėti, ir kur buvo tos spragos, kad yra toks rezultatas, nors jis tikrai nėra toks, kad būtų kažkokia krizė“, – kalbėjo R. Popovienė.
Palaiko PUPP kartelės atsisakymą
Organizacijoms prašant prezidento vetuoti Seimo priimtas įstatymo pataisas dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės atsisakymo, R. Popovienė šiuos pokyčius palaiko. Jos teigimu, vienas patikrinimas negali atspindėti viso mokinio turimo potencialo.
„Vieno patikrinimo tikrai neužtenka spręsti apie visą mokinio potencialą, nes šalia matematikos ir lietuvių kalbos jis mokosi dar dvylikos pagrindinių dalykų, kurie tikrai yra labai skirtingi“, – LRT radijui kalbėjo R. Popovienė, reaguodama į 36 organizacijų raginimą vetuoti įstatymo pataisas.
„Pats lengviausias sprendimas yra uždėti slenkstį ir pasakyti vaikui, kad jeigu tau nepavyko patikrinimas – net ne egzaminas – tiesiog tau yra uždaromos durys ir yra pasiūlomas kitas kelias, kuris taip pat nėra sprendimas ir turi labai daug rizikų“, – akcentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovė.
Jos teigimu, išlaikius reikalavimą, kad pagrindinio ugdymo programą baigiantis mokinys turėtų būti pasiekęs bent slenkstinį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų lygį, būtų apribotos jo galimybės ateityje rinktis iš visų profesinių mokykloje teikiamų programų.
„Tai tokiam mokiniui (...), jam liktų tik profesinėje mokykloje ne visi keliai, ne visos programos, ką teikia profesinės mokyklos – čia labai norėčiau atkreipti visų dėmesį – o liktų tik antros, nekvalifikuotos programos (...). Ir tokių programų pasirinkimas yra labai ribotas“, – nurodė švietimo ministrė.
„Jeigu patikrinimas taptų privalomu slenksčiu pagrindiniam išsilavinimui įgyti, tai daugumai jų būtų prieinamos tik antros kvalifikacijos lygio profesinio mokymo programos, kuriose visoje Lietuvoje yra apie 1 tūkst. vietų“, – pridūrė R. Popovienė.
Anot jos, tokios aplinkybės reikštų, jog profesinio ugdymo sistema fiziškai negalėtų priimti visų norinčiųjų mokytis, tad dalis mokinių neturėtų kur tęsti mokslų.
ELTA primena, kad šią savaitę 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui Gitanui Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašo vetuoti antradienį Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Anot kreipimąsi pasirašiusių organizacijų, minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.
Šią savaitę parlamente priimtu pakeitimu atsisakoma reikalavimo, kad pagrindinio ugdymo programą baigiantis mokinys turėtų būti pasiekęs bent slenkstinį lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pasiekimų lygį. Tai yra, gautų iš lietuvių kalbos ir matematikos PUPP teigiamą balą. Taip pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą būtų galima gauti neįrodžius, kad mokinys turi bazinius skaitymo, teksto suvokimo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimus.
(be temos)