Migracija pasaulyje didėja ir dėl klimato kaitos

– Kai mes šnekame apie tuos didžiausius migracijos srautus, norėčiau atkreipti dėmesį, kad didžiausia migracija vyksta pačiuose kontinentuose. Jeigu mes pasižiūrėtume į šitą didžiulį skaičių – 281 mln. – tai vien Azijos šalių kontekste yra apie 115 mln. migrantų, kurių daugiau negu pusė migruoja pačioje Azijoje. Europoje, skaičiuojama, kad yra apie 87 mln. tarptautinių migrantų, o iš jų 44 mln. yra tie patys europiečiai.

– Bet dėl konfliktų, nelaimių, smurto ir kitų priežasčių perkeltųjų asmenų skaičius pastaraisiais metais siekia 117 mln. ir tai yra rekordinis skaičius per visą šiuolaikinę istoriją. Šie skaičiai turbūt gali gąsdinti labiau. Ir tada kyla klausimas, ar tikrai tie konfliktai, smurtas, nelaimės yra pagrindinės migracijos priežastys?

– Čia dar gal patikslinčiau, angliškas terminas būtų „internally displaced people“, reiškia perkelti šalies viduje ne savo noru. Tai gali būti kažkokios stichinės nelaimės, ugnikalnių išsiveržimai, cunamiai, taip pat kariniai konfliktai. Tai šitas skaičius žmonių yra išaugęs, palyginus su praeitais metais. Didele dalim tai netgi sąlygoja klimato kaita. Vien tik Rytų Somalyje buvo viena didžiausių sausrų ir nepriteklių per 40 metų, 27 mln. žmonių trūko maisto.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, klimato kaita turbūt viena iš labiausiai gąsdinančių priežasčių. Dabar, tarkim, Lietuva gali rinktis mokėti Briuseliui ir nepriimti migrantų arba juos priimti. Bet ateityje, taip sparčiai besikeičiant klimatui, Lietuva tikriausiai jokio pasirinkimo neturės – privalės priimti.

Žmonės stengiasi migruoti savo pagrindiniuose regionuose.

– Aš gal šiek tiek atskirčiau šitą temą. Mes turime įvairių migrantų grupių. Tai žmonės, kurie dėl darbo migracijos keliauja į kitas šalis, pabėgėliai, kuriems nebesaugu būti jų šalyje. Kai mes kalbame apie Europos Sąjungą, tai yra prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių prašymai atkeliauti į Europos Sąjungą ir čia yra atskiras reguliavimas pasidalinti šį srautą tarp valstybių. Ir bendrame kontekste Lietuvos kvota yra apie 130 žmonių, kai mes šiuo metu turime daugiau nei 200 tūkst. gyvenančių užsieniečių.

– Bet Europa yra visai šalia Afrikos. O klimato kaita, būtent karštuosiuose regionuose, vis tiek pradės anksčiau ar vėliau tuos žmones stumti. Ar nemanote, kad į Europą pradės migracija didėti labai stipriai?

– Sakyčiau, kad ne tik Afrika yra veikiama, bet ir Azijos tam tikros šalys. Dar pridėčiau, kad daugiau negu pusė žmonių pasilieka pagrindinėje savo migracijos teritorijoje, būtent kontinento rėmuose. Žmonės stengiasi migruoti savo pagrindiniuose regionuose. Kita vertus, mes matome, kad tie tarptautiniai pervedimai, kur žmonės daro pervedimus į savo gimtąsias šalis, paskutiniu metu pasiekė daugiau negu 800 mlrd. dolerių. Tai netgi žmonės, kurie dirba kitose šalyse, labai reikšmingai prisideda prie jų šalies ekonomikos vystymosi ir augimo. Ir dar aktualu paminėti, kad yra išaugęs skaičius tarptautinių studentų. Per 20 metų jis yra padidėjęs nuo 2 mln. iki daugiau nei 6 mln. Tai irgi duoda signalą, kad tos šalys, kurios turi daugiau tarptautinių studentų, ten jie išmoksta, taiko žinias, grįžę į savo šalis, padeda besivystančioms šalims greičiau augti.