Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, kurioje buvo ginčijamas ministro įsakymo teisėtumas, nustatė, kad aplinkos ministras, tvirtindamas Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles, viršijo įgaliojimus.

Aplinkos ministro patvirtintos Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės nustatė, kad licencijos galiojimas panaikinamas, kai įmonė, kurios licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų.

Teismui, nagrinėjusiam individualią administracinę bylą, kilo abejonė, ar aplinkos ministras, kuris buvo įgaliotas nustatyti įmonių, tvarkančių pavojingas atliekas, licencijavimo tvarką, turėjo teisę nustatyti atsakomybę, šiuo konkrečiu atveju – licencijos panaikinimą už Atliekų tvarkymo įstatymo pažeidimus. Todėl Teismas iškėlė šio norminio akto teisėtumo klausimą.

LVAT konstatavo, jog pagal Konstituciją ir Atliekų tvarkymo įstatymą nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu.

Bylą nagrinėjusi LVAT teisėjų kolegija pripažino, kad aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių normos prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymui.