Visus 8-erius metus vaikus globojanti panevėžietė Diana pripažįsta, kad geriausiai dėl savo statuso jaučiasi tik ne namie, o sostinėje.

„Vilniuje viešėdama jaučiu, kad esu gerbiamas visuomenės narys ir globėjas“, – pasakojo budinti globotoja Diana Lipskienė.

Panevėžys, panašiai kaip kiti mažesni rajonai, anot globotojos, žiūri iškreiptai ir net žeminančiai.

„Yra visuomenės požiūris, kad globotojas – tas žmogus, kuris pasiėmęs vaiką, nori pasipelnyti, materialinio gėrio, atlygio kažkokio. Bet niekas neįvertina, kad globėjas atiduoda savo laiką, savo širdį, savo namus“, – akcentavo D. Lipskienė.

Su neigiamu požiūriu – esą ne tik primityvaus mąstymo žmonės. Medikai, pedagogai – nėra išimtis.

„Pateikus dokumentą bet kokioje įstaigoje, kad tu ne mama, o globėja, sulauki skvarbesnio žvilgsnio, keisto klausimo: kas nupirko dukrytei – su keista intonacija – suknelę? Tu sulauki įvairių replikų, kad iš mamos paėmei vaiką. Tai žeidžia, sunkina“, – tikino moteris.

Pateikus dokumentą bet kokioje įstaigoje, kad tu ne mama, o globėja, sulauki skvarbesnio žvilgsnio, keisto klausimo: kas nupirko dukrytei – su keista intonacija – suknelę? Tu sulauki įvairių replikų, kad iš mamos paėmei vaiką. Tai žeidžia, sunkina.

Moteris į savo namus jau buvo priėmusi 38 vaikus. Jų nepamiršta ir stengiasi palaikyti ryšius.

„Tai nėra didelis procesas – baigti kursus, pereiti medicinines apžiūras, reikia tiesiog širdyje tam pasiryžti, turėti tuščią širdies kertę, kurią galėsi paaukoti vaikams“, – sakė budinti globotoja.

Budintis globėjas vaiką gali auginti metus, gauna minimalią algą plius dar vieną minimalią už kiekvieną priimtą vaiką.

„Tu turi būti pasiekiamas, ypač jei kalbame apie budintį globėją, visada. Jam bet kada gali paskambinti įvaikinimo tarnybos specialistai ir pasakyti, kad ima vaiką iš biologinės šeimos ir reikia jį priglausti“, – aiškino Panevėžio socialinių paslaugų centro vadovė Lina Kazokienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nuolatinis globotojas Panevėžyje šiuo metu vienas, dauguma kitų globėjų – ne svetimi, iš artimos aplinkos.

„Skaičius svyruoja – virš 200. Tai būna ir močiutės, kurios dėl nenusisekusių šeimyninių aplinkybių, migracijos pasiima globoti vaiką“, – kalbėjo L. Kazokienė.

Globėjų trūksta, nes krizių šeimose nemažėja.

„Toks lūkestis, kad kiekvienas vaikas turėtų augti šeimoje, tai iš principo tų globėjų reikėtų tikrai ne vieno ir ne dviejų. Praktiškai – kiek rastųsi, tiek turėtume galimybę sudaryti sutartį su jais“, – pabrėžė Panevėžio socialinių paslaugų centro vadovė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, globėjų trūksta visoje Lietuvoje ir panaši situacija visuose regionuose.

„Tendencijos yra tokios, kad šiai dienai vaikų globos įstaigose, šeimyniniuose namuose auga apie 1000 vaikų. Tai reiškia, kad tokio skaičiaus globėjų šiai dienai ir jaučiame trūkumą“, – duomenimis dalijosi šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Giedrė Mikalauskienė.

Bet tiesmukai nereikėtų suprasti, kad 1000 vaikų reikia lygiai 1000 globėjų.

„Yra vaikų, kurie patys nenori augti šeimose, juos tenkina augimas tuose šeimyniniuose namuose ir tai kalba labiau eina apie vyresnio amžiaus vaikus, taip pat vaikus su itin sudėtingais sveikatos sutrikimais“, – teigė G. Mikalauskienė.

Prieš metus įsteigta nauja pareigybė – nuolatinis globotojas. Šiuo metu jais įsidarbinę 46 žmonės. Šis rodiklis esą jau neblogas.