Į Baltuosius rūmus atėjo naujos kartos politikas, turintis kitokį požiūrį į pasaulį, nei jo pirmtakas. Ko gali tikėtis Lietuva, prie Jungtinių Valstijų vairo stojus Barackui Obamai, inauguracijos išvakarėse dienraščiui papasakojo Lietuvos ambasadorius Vašingtone Audrius Brūzga.

Diplomatas mano, kad lietuviai turi kuo sudominti naująjį JAV vadovą.

Kokiomis nuotaikomis gyvena Vašingtonas artėjant istorinei dienai – naujo prezidento inauguracijai?

Prezidento rinkimų kampanija vyko nepaprastai ilgai, dvejus metus, bet nuo pat pradžių buvo matyti, kad B.Obama yra visiškai kitokio sukirpimo politikas. Jis pilnas energijos, jaunatviškumo, šviežių idėjų, todėl žmonės deda į jį daug vilčių.

Pirmojo juodaodžio JAV prezidento inauguracija tapo tikrai simboliniu momentu, nes vyksta iš karto po Martino Lutherio Kingo Dienos. B.Obama taip pat stengiasi pabrėžti ryšį su Abrahamu Lincolnu, 16-uoju JAV prezidentu. Jis bando save vaizduoti kaip vienytoją, tiltų statytoją susiskaldžiusioje visuomenėje.

Rinkiminė euforija Jungtinėse Valstijose jaučiama iki šiol. Pasak apklausų, maždaug 80 proc. gyventojų pasitiki nauju prezidentu ir linki jam sėkmės – tai nepaprastai aukštas pasitikėjimo reitingas. Bet B.Obamai bus nelengva jį išlaikyti. Pradžios taškas yra labai žemas, koks prezidentas beateitų į Baltuosius rūmus. Ekonominė situacija yra nepaprastai bloga ir gali dar blogėti.

Į Baltuosius rūmus ateina žmogus su nauja vizija, pasiryžęs taisyti ankstesnės administracijos padarytas klaidas. Tai turėtų atsiliepti tiek vidaus, tiek užsienio politikai. Kokių permainų gali tikėtis Lietuva santykiuose su JAV?

Amerika verčia naują savo istorijos puslapį, ir permainos atrodo pakankamai drastiškos. Daug kas prasidės nuo pradžių. Kokia ta pradžia bus, sunku pasakyti. Žmonės skaito naujo prezidento programas, stebi B.Obamos komandą. Kai kuriuos jos narius jau pažįstam – tai buvusio prezidento Billo Clintono aplinkos žmonės. Vesdami paraleles su B.Clintono laikais, galime tikėtis tam tikro tęstinumo. Tačiau įsakymus duoda naujasis prezidentas. O kaip jis sustatys prioritetus, kol kas sunku prognozuoti.

Tiek B.Clintono, tiek George‘o W.Busho laikais Lietuva buvo gerai vertinama Jungtinėse Valstijose. Buvome maži, bet ištikimi partneriai. Ištikimi idėjoms, vertybėms, transatlantinio saugumo kūrimui. Dialogas tarp dviejų šalių buvo nuoširdus, atviras ir pakankamai produktyvus. Norėtume, kad toks pat jis liktų ir atėjus B.Obamai.

George‘o W.Busho kadencija Lietuvai buvo pakankamai sėkminga. Įstojome į NATO, gavome bevizį režimą su JAV. Kokių dar konkrečių veiksmų Lietuva tikisi iš Vašingtono ir naujo JAV prezidento? Kokiomis kryptimis gali būti stiprinamas dviejų šalių bendradarbiavimas?

Žinoma, laikai keičiasi, globalūs procesai įtakos naujos administracijos darbotvarkę ir dėmesį. Viskam neužteks nei laiko, nei jėgų. Praeis tam tikras laikas, kol naujoji administracija susigulės, susistatys prioritetus ir pradės veikti.

Šiuo pereinamuoju laikotarpiu Lietuvai yra svarbu užmegzti kontaktus su naująja valdžia, susitikti su naujais pareigūnais ir užtikrinti tęstinumą mūsų santykiuose, kad Jungtinių Valstijų dėmesys Lietuvai, Baltijos šalims ir visai Europai nemažėtų.

Lietuva tvirtai pasisakys už tai, kad būtų plėtojamas ir gilinamas transatlantinis ryšys, kad JAV ir Europos bendradarbiavimas tęstųsi, o atsiradę plyšiai būtų užlopyti.

Tęsime dialogą dėl procesų Rytų Europoje. Manau, naujosios administracijos dėmesys tam, kas vyksta Ukrainoje, Kaukaze ir Balkanuose, nemažės. Turime tęsti bendradarbiavimą energetikos srityje. Čia Europa ir Jungtinės Valstijos dar turi daug ką nuveikti. Aštrėjantis atsinaujinančios energijos poreikis mus vienys bendram darbui.

Pasak apžvalgininkų, B.Obama yra „minkštesnis“ ir labiau pragmatiškas prezidentas, nei G.W.Bushas. Ar tai atsilieps Vašingtono santykiams su Maskva?

Akcentai ir vertinimai kažkiek keisis, bet aš neprognozuočiau kardinalių permainų. Per rinkimų kampaniją ir dabar, formuodamas savo programą, B.Obama mažiau akcentuoja Rusiją. Bet iš jo ir kitų naujos administracijos narių pasisakymų matome, kad pasikeitimai, jeigu ir bus, tai išties minimalūs. Galbūt požiūris į Rusiją taps labiau argumentuotas, struktūruotas ir pragmatiškas, mažiau emocionalus.

Apie tęstinumą santykiuose su Maskva kalba tiek naujoji, tiek senoji administracija. Valstybės sekretorės postą paliekanti Condoleezza Rice susitikime su diplomatais patikino, kad Hillary Clinton tęs jos darbą. JAV bendradarbiaus su Rusija tose srityje, kuriose turi savo interesų – pavyzdžiui, Irano ir Šiaurės Korėjos klausimais. Bet tais klausimais, kur Rusija bando brėžti naujas skiriamąsias linijas – ar tai būtų Ukraina, ar tai būtų Kaukazas – Vašingtonas griežtai sakys, kad tai yra nepriimtina.

Tiesa, Rusija nebus pagrindinis galvos skausmas, naujai administracijai tik atėjus į valdžią. Artimųjų Rytų konfliktas iš pradžių užgoš kitas problemas.

Žvelgiant iš Lietuvos pozicijos, ar B.Obama yra palankesnis partneris, negu G.W.Bushas?

Norėčiau pabrėžti, kad G.W.Bushas buvo labai palankus ir artimas Lietuvai tiek savo dvasia, tiek laisvės supratimu. Jo prezidentavimo metais Lietuva atsitiesė, įstojo į NATO, gavo bevizį režimą. Tai yra nedidelis žingsnis, bet simboliškas laisvės plėtros ženklas.

Norėtume, kad tokie santykiai tarp dviejų šalių išliktų ir atėjus B.Obamai. Aišku, jis yra kitoks politikas, kitos kartos žmogus. Jis netarnavo Antrajame pasauliniame kare, Šaltasis karas jo taip emociškai neveikia. Jis turės platesnį, labiau pragmatišką požiūrį į pasaulį. Todėl partneriams nebus lengva kovoti dėl JAV dėmesio. Naujos administracijos laukia daugybė iššūkių, todėl ji surikiuos prioritetus atsižvelgdama visų pirmą į savo šalies nacionalinius interesus.

Lietuvai reikės stengtis išlaikyti JAV dėmesį, kad aukštai pakelta kartelė nebūtų nuleista, kad Jungtinių Valstijų nebūtų mažiau nei Europoje, nei Lietuvoje.

Palankus ir labai malonus mums momentas yra tai, kad B.Obama žaidžia krepšinį, ir labai neblogai. Tad bent jau Lietuvos entuziazmą dėl krepšinio jis tikrai supras. Tikėkimės, kad tai jam padės geriau pažinti mūsų šalį.