Lietuva 2050 metais: aštuoni galimi scenarijai

Taip inauguracinėje paskaitoje teigė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius Zenonas Norkus, kuriam metų pradžioje buvo skirta išskirtinio VU profesoriaus kategorija.

Kaip rašo VU naujienos, svarstydamas apie Lietuvos ateities perspektyvas sociologas, filosofas prof. Z. Norkus naudojo „ateities kompaso“ metodiką ir pateikė įžvalgas apie tai, kas vyks po 2030 metų, mat iki šio laikotarpio Lietuva turi parašytus oficialius scenarijus.

Visos tautos trokšta praturtėti, todėl prof. Z. Norkus savo Lietuvos ateities scenarijuose raktiniu žodžiu pasirinko Kuveitą kaip ekonomiškai turtingos šalies sinonimą.

„Labai tikėtina, kad 2030 metais Lietuva pagal BVP vienam gyventojui bus maždaug Italijos ir Ispanijos lygio šalis. Tačiau pasiekus ES vidurkį, Lietuva jame gali užstrigti ilgam ir atsidurti vadinamuosiuose „vidutinių pajamų spąstuose“, todėl nepajėgs konkuruoti technologinėmis inovacijomis su priešakinio technologijų krašto šalimis“, - teigia Z. Norkus.

Viena ašis, apie kurią sukasi keturios Lietuvos ateities perspektyvos, - įvyks ar neįvyks „naftos kulminacija“. Antroji ašis - Rusijos likimas - jis lems kitas galimas keturias Lietuvos raidos kryptis.

Kaip paskaitoje pasakojo profesorius, dabartinė Lietuva galėtų išvengti „vidutinių pajamų spąstų“ ir iš jų ištrūkti pasinaudojusi nauja technologine revoliucija, siejama su sintetine biologija. Ši nauja mokslo sritis traktuojama kaip technomokslas arba radikali genų inžinerija, kuri leidžia pereiti nuo natūralių gyvybės rūšių genomo modifikavimo prie dirbtinių rūšių kūrimo.

Sintetinės biologijos perspektyvos dažniausiai aptarinėjamos medicinos (genetinės farmakologijos) srityje, tačiau, prof. Z. Norkaus teigimu, didžiausių ekonominių padarinių jos raida gali turėti energetikoje.

Pasak pranešėjo, tradicinę atominę ir angliavandenių bei jų iškasenų energetiką galėtų pakeisti bioenergetika.

„Viliamasi, kad dirbtines bakterijas pavyks užprogramuoti pigiai gaminti etilo spiritą, vandenilį ir kitokias energetines medžiagas, joms „šerti“ panaudojant bet kokią biomasę ar įsisavinti anglį tiesiog iš oro, kaip tai daro augalai“, - sakė profesorius.

Remdamasis Kondratjevo bangomis, kurios apibrėžia ilgalaikius ekonominio aktyvumo ciklus, profesorius spėja, kad dabartinė skaitmeninio kapitalizmo era Lietuvoje užtruks dar 20 metų, o po 2030-2040 metų į Lietuvą atsiris biosintetinio, žaliojo kapitalizmo banga. Ji atneš pigią ir efektyvią trečios stadijos vėžio gydymo terapiją.

Pasak profesoriaus, Lietuva ateityje turi visus šansus tapti gana patrauklia vieta investuoti būsimoms transnacionalinėms biotechnologinėms korporacijoms, įgyti konkurencinį pranašumą ir klestėti sintetinės biologijos eroje su viena sąlyga.

„Jeigu Lietuva taptų drąsia šalimi su pačiais liberaliausiais, manipuliacijas su genomais leidžiančiais įstatymais, tuomet ji turėtų šansų tapti ne tik „žaliuoju Baltijos Kuveitu“, bet ir „Baltijos Izraeliu“, - mano filosofas.

Prof. Z. Norkaus prognozėmis, biokapitalizmo eroje atsiras naujų nelygybės formų tarp išgalinčių ir neišgalinčių pasinaudoti sintetine biologija pagrįstomis medicininėmis biotechnologijomis, kurios skirtos ne ligoms gydyti, o žmogaus estetinėms ir protinėms savybėms gerinti. Jos bus prieinamos tik turtingiesiems. Žmonės su redaguotais genomais (labai gabūs ir gražūs) taps elitu.

Profesoriaus manymu, iškils ir viešas medicinos sektorius, kuris bus orientuotas į epideminių susirgimų, kuriuos sukels nauji virusai ir mikrobai, gydymą. Žinoma, veiks apsaugos nuo bioteroristinių išpuolių sistema. Iškils mitybos luomai. Aukšto statuso žmonės vartos tik „natūralius“ maisto produktus, žemo - biosintetinius.

Kaip teigia mokslininkas, didžiausias naujos biotechnologinės revoliucijos ekonominis potencialas slypi mikrobinių industrinių technologijų ir bioenergetikos srityje, kur kuriami ląstelių dydžio nauji „chemijos fabrikai“.

Profesorius išskyrė du veiksnius, kurie, jo manymu, Lietuvos „kuveitėjimo“ perspektyvas lems labiausiai ir kurie yra nuspėjami mažiausiai.

Viena ašis, apie kurią sukasi keturios Lietuvos ateities perspektyvos, - įvyks ar neįvyks „naftos kulminacija“. Antroji ašis - Rusijos likimas - jis lems kitas galimas keturias Lietuvos raidos kryptis.

Tai ir yra Lietuvos ateities scenarijai, kuriuos, priklausomai nuo pagrindinių dviejų, Lietuvos ateitį lemiančių, sunkiai prognozuojamų veiksnių pasireiškimo, piešia prof. Z. Norkus.

Surikiavus padarinius Lietuvos „kuveitiškam“ praturtėjimui ir išskyrus scenarijus nuo blogiausių iki geriausių, patys liūdniausi Lietuvai būtų ketvirtasis ir aštuntasis. Juose, kaip teigia sociologas, Rusija susinaikina pati ir, nepriklausomai nuo „naftos kulminacijos“ buvimo ar nebuvimo, paskui save sunaikina Lietuvą. Lietuva tampa radioaktyvia zona, iš kurios emigruoja didžioji dalis gyventojų.

Truputį optimistiškesnis, pasak filosofo, būtų Lietuvos - Europos sveikatos centro - scenarijus. Į Lietuvą plūstų žmonės, norintys gauti aukštos kvalifikacijos medicininių paslaugų. Lietuva taip pat galėtų tarptautiniu mastu konkuruoti senyvų žmonių priežiūros srityje.

Palankiausi Lietuvos kaip „žaliojo Baltijos Kuveito“ scenarijai būtų pirmas, antras ir trečias.

Pačiu optimistiškiausiu profesorius vadino antrąjį - taikų Rusijos demokratizacijos - scenarijų. Lietuva, gavusi okupacinės žalos atlyginimą, taptų viena turtingiausių ES valstybių ir įgytų visišką energetinę nepriklausomybę.