LEO LT: dešimtmečio senumo įvykiai parlamentiniame tyrime

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teigia, kad LEO LT projektas buvo įgyvendintas neskaidriai, todėl komitetas siūlo, dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir dėl jo veiklos kreiptis į Generalinę prokuratūrą įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar nebuvo padaryta žala valstybei. Jeigu būtų nustatyta, kad žala padaryta, NSGK manymu, ji turėtų būti atlyginta. Kaip interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ užsiminė komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, kad ji galėtų siekti iki 1 mlrd. eurų.

„Slibino“ jau nebėra, tačiau jo sukelti raibuliai juntami iki šiol, o 2007 m. dėl jo susikibo ir dvi stambios verslo grupės – „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekyba“. Vienas jos akcininkų – Žilvinas Marcinkevičius – apkaltino Darių Mockų rengiant planus sužlugdyti nacionalinio investuotojo kūrimą.

„Man yra žinomi faktai apie ilgalaikį pono D. Mockaus bendradarbiavimą ir veikimą kartu su Rusijos rezidentais saugumo tarnybų ir su šitų rezidentų įkurtom Lietuvoj kompanijom. Tai vienas faktas. Antras faktas – jūs pažiūrėkite į braižą. Buvo kompanija „Status“ savo laiku. Ir tokių kompanijų bruožas yra kontroliuoti žiniasklaidą, siekti kontroliuoti ir užsiminėti teisiniu šantažu. Šiandien analogiškais veiksmais užsiėminėja „MG Baltic“ koncernas“, – kalbėjo 2007 m. lapkričio 19 d. laidoje „TV forumas“ bendrovės „NDX energija“ valdybos narys Žilvinas Marcinkevičius.

Tuo metu „NDX energija“ jau buvo privatizavusi Vakarų skirstomuosius tinklus ir derėjosi su Gedimino Kirkilo vadovaujama vyriausybe dėl LEO LT kūrimo, o „MG Baltic“ planai privatizuoti Rytų skirstomuosius tinklus liko neįgyvendinti, pasirodžius Estijos bendrovei. Po beveik poros metų VP grupės prezidentas Nerijus Numavičius viešai atsiprašė Dariaus Mockaus už Ž. Marcinkevičiaus mestus kaltinimus, o po kelių dienų Seimo sprendimu LEO LT likviduota.

„Visuomenės opinja apie LEO LT reikalus jau buvo labai prasta, galima spėlioti, kiek prie to prisidėjo aštri „MG Baltic“ kova prieš tą projektą. Reikia prisiminti, kad tuo metu „MG Baltic“ labai aštriai kovojo“, – pasakojo 2008–2012 m. premjeras Andrius Kubilius.

A.Kubilius/K. Kovalėlio (BFL) nuotr.

„Tas spaudimas, su kuriuo šį projektą stūmė jo iniciatoriai, man atrodo ir buvo ta klaida, kuri vėliau suveikė taip, jog  apskritai LEO LT buvo išformuotas. Ir man atrodo, kad tada ypač trūko gebėjimo kalbėtis ir įtikinti visuomenę, kad panašus projektas yra reikalingas Lietuvai, ir kad jis būtų naudingas ne tik privatiems investuotojams, bet ir valstybės piliečiams“, – sakė Vilniaus universiteto TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Gedimino Kirkilo vyriausybės palaimintas nacionalinis investuotojas sulaukė daug kritikos ir buvo vertinamas prieštaringai. Surengtas ne vienas protestas, atsisakyti planų kurti LEO, turėjusio statyti naują atominę elektrinę, ragino ne tik garsūs visuomenės veikėjai, bet ir politikai. O viešumoje sklandė oponentų kalbos, kad LEO projektas sumanytas ne atominei statyti, o greitai uždirbti milijonus iš prekybos pigia švediška elektra, nutiesus kabelį Baltijos jūros dugnu.

Klausimas nukeliavo net iki Konstitucinio Teismo. Šis konstatavo, kad LEO LT veikti gali, bet konstitucija pažeista, pavyzdžiui, nėra užtikrinta, kad nauja atominė elektrinė atsiras, nors šis projektas tam ir buvo sukurtas. Baimintasi, kad šalies energetikos ūkyje sukurtas monopolis, pirmenybė suteikta konkrečiai verslo grupei, todėl sudėtinga suderinti privataus verslo ir valstybės interesus.

Finansų analitikas Raimondas Kuodis tuomet teigė, kad nacionalinis investuotojas – tai aferos karūna viso to, kas vyksta šiame sektoriuje, pradedant nuo Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo.

„Atvėrė kelią dvigubinti elektros kainą tiesiog manipuliuojant buhalteriniais skaičiais. Elektros kainų padvigubinimas būtų reiškęs tokį smūgį ekonomikai, jog labai sunku įsivaizduoti, kad iš Rytų kas nors galėtų ateiti. Tai dėl šitų priežasčių aš iki šiol nepakeičiau nuomonės – tai buvo amžiaus afera. Bandymai užgrobti elektros energetiką per pačių sumanytus akcijų mainus su RST ir su Lietuvos energija, vieni iš kurių net nebuvo indeksavę, kaip Lietuvos energija, turto verčių, o kiti tiesiog daug investavo ir turėjo galbūt didesnius pelnus – tai buvo labai agresyvus verslo žingsnis“, – teigė R. Kuodis.

A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė išformavo LEO LT. „NDX energijai“ išmokėti beveik 200 mln. eurų. Tuometis valdybos pirmininkas ir VP akcininkas Ignas Staškevičius sakė, kad tai – vienas nesėkmingiausių verslo grupės projektų. Tačiau šiuo vyriausybės ir verslo sandoriu suabejojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tyręs verslo ir politikų ryšius, todėl būtina iš naujo įvertinti nacionalinio investuotojo kūrimo procesą, aiškintis ar nepadaryta nusikalstamų veikų.

„Yra labai svarbu, kad atlygintų žalą, kurią padarė valstybei. Yra tikrai, mūsų nuomone, potencialiai didžiulė žala“, – sakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.

„Su LEO LT projektu žalos negalėjo būti padaryti, nes jisai neegzistavo. Jis labai trumpai egzistavo, net nepradėjo iš esmės veikti. Tai kokia žala galėjo būti padaryta, jei jisai neegzistuoja. Antras dalykas, aš kaip ir sakiau, mūsų interesas – kuo greičiau išsiaiškinti. Čia buvo vienas skaidriausių projektų“, – tikino 2006–2008 m. premjeras Gediminas Kirkilas.

G. Kirkilas/ V. Skaraičio(BFL) nuotr.

„Pats ardymas ir sumos, kiek ten reikėjo sumokėti, buvo mokamos ne iš valstybės biudžeto, o iš  „Lietuvos energijos“. Jos buvo tikrintos ir pertikrintos tarptautinių ir patirtį turinčių vertintojų. Tai dabar abejoti, ar turto vertintojai blogai suskaičiavo, būtų nelabai pagrįsta“, – sakė A. Kubilius.

„Situacija yra tokia, kad mes atgavome pinigus ir praradome įmonę. Tai čia net ne retorinis, o logiškas klausimas: mes atgavome pinigus ir netekome įmonės, todėl neišjaučiame padarę finansinės ar kitokios žalos valstybei“, – kalbėjo N. Numavičiaus biuro atstovas Vaidotas Cucėnas.

Ir apžvalgininkai, ir teisininkai politikų žodžius taip pat vertina skeptiškai.

„Neatmesčiau ir to, kad politikai aiškinasi tarpusavio santykius. Galbūt, ne visi, kurie dalyvauja šiame procese, bet kai kurie jo dalyviai veikiausiai galvoja apie savo politinius interesus. Lygiai taip pat gali būti, kad ir tos interesų grupės, kurios mato įvairias rizikas  šitame tyrime ir procese, taip pat mėgina išnaudoti savo turimus svertus“, – svarstė VU TSPMI direktorius R. Vilpišauskas.

„Reikės įrodyti neteisėtumą veikos. Kol kas mes matome politinį procesą. Teisinio proceso čia nėra, teisiniam procesui visai kitoks įrodinėjimas reikalingas, ten operatyviniai duomenys nelabai veiks, ten reikia realių faktinių įrodymų. Ir dar vienas elementas, žalos atlyginimui yra senatis specialioji. Jeigu bendroji senatis yra 10 metų, tai specialioji – 3. Tai visus šituos dalykus sudėjus, mano supratimu, bus pakankamai sudėtinga. Nesakau, kad neįmanoma, nes neturiu visų faktų, negaliu apie konkrečias bylas kalbėti, bet tai gali būti tikrai sudėtinga“, – sakė Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.