Šią savaitę vėl atsinaujino Lietuvos lenkų piketai dėl naujosios Švietimo įstatymo redakcijos. Prie Švietimo ministerijos sienų šimtus žmonių surinkę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderiai pirmadienį dar tiek pat žada atvesti prie ES pirmininkaujančios Vengrijos ambasados.

"Vilniaus dienos" kalbintas Rytų Europos studijų centro ekspertas, vienas analitinės apžvalgos apie Lietuvos ir Lenkijos santykių raidos perspektyvas autorių Vytas Jurkonis įsitikinęs, kad šios akcijos neturi nieko bendra su žmogaus teisių gynimu. Ekspertas pabrėžia: LLRA neturi monopolio teisės atstovauti visų Lietuvos lenkų interesams.

– Pirmadienį rengiama Lietuvos lenkų mokyklų forumo protesto akcija prie Vengrijos ambasados. Šią savaitę tokia pat akcija įvyko prie Švietimo ministerijos. Kokie jų tikslai?

– Taip LLRA, pasitelkusi sau pavaldžias organizacijas, mobilizuoja elektoratą būsimiems rinkimams. Tai, kad šiais renginiais siekiama politinių tikslų, aiškiai parodo Lietuvos lenkų partijos nežinojimas, ko reikalauti. Į vieną suplaktas reikalavimas visiškai atšaukti įstatymą, pakeisti jį ir duoti mokykloms pereinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie naujų realijų.Jeigu taip yra, tuomet klausiu, ką gi būtų veikusi LLRA, jeigu toks įstatymas būtų buvęs priimtas 2000 m. ir suteiktas dešimties metų pereinamasis laikotarpis.

Ar to būtų užtekę? Negi šita partija nebūtų protestavusi?Pasikartosiu: tokiomis akcijomis siekiama politinių tikslų ir norima pareklamuoti savo veiklą. O kai kurie LLRA nariai į politiką ir į mūsų Seimą žiūri kaip į cirką. Štai, pavyzdžiui, toks veikėjas, LLRA atstovas, Seimo narys Leonardas Talmontas. Jis įsivaizduoja, kad ateis kitas Seimas, nauji politikai ir įstatymas bus atšauktas.Žmonės turi siekti praktinių sprendimų, o ne rengti politinius spektaklius. Tačiau jie nieko nesiūlo – tik diskutuoja ir pila pamazgas ant mūsų bendros valstybės. Tai žaidimas į vienus vartus.

– Tačiau Lietuvos lenkų atstovai tvirtina, kad jų tautiečiai ir be naujojo įstatymo puikiai kalba lietuviškai?

– Apklausos rodo, kad 40–45 proc. Lietuvos lenkų nepakankamai moka lietuvių kalbą ir dėl jos vartojimo vis dar turi problemų. Naujasis Švietimo įstatymas neuždraudė lenkų kalbos.

– Argi aktyvus dalyvavimas mitinguose nerodo eilinių Lietuvos lenkų susirūpinimo šia problema?

– Protestai parodo demokratinį procesą, žodžio ir įsitikinimų laisvės gyvavimą Lietuvoje. Žmonės gali pareikšti savo poziciją. Tik gaila, kad šie susirinkimai vargu ar demokratiški. Žinoma, jie parodė puikias LLRA galimybes mobilizuoti mases. Stipri partijos struktūra, valdoma vieno lyderio, savo politine sistema primena Baltarusiją ir, kaip matome, tam tikrais momentais gali gerai veikti.

– Gal šalies lenkams tai tinka? Pavyzdžiui, jie mano, kad stipri partija gerai atstovauja jų interesams?

– Ši partija save pristato kaip visų Lietuvos lenkų balsą. Tačiau iš tiesų ta bendruomenė nėra tokia vieninga ir nuomonių pliuralizmas joje tikrai ne mažesnis nei tarp lietuvių. Yra, pavyzdžiui, Ryšardas Maceikianecas (buvęs Lenkų liaudies partijos vadovas – red. past.), kurio nuomonė visiškai priešinga Valdemaro Tomaševskio nuomonei.Visada lengviau rėkti ir draskytis dangstant savo gabumų spragas ir negebėjimą spręsti socialines ir ekonomines problemas.

– Vis dėlto kitos lenkiškos partijos, pavyzdžiui, Lenkų liaudies partija, neatlaikė konkurencijos ir išnyko iš politinės arenos?

– Vienintelė bėda, kad žmonės Vilniaus krašte ir Šalčininkuose neturi alternatyvos. LLRA viską kontroliuoja, net šiose apylinkėse vykstančių rinkimų nepavadinčiau demokratiniais.Įsivaizduokite situaciją, kai kokios nors Vilniaus rajono mokyklos direktorė į susitikimą pakviečia ne LLRA, o kitos politinės jėgos atstovus. Juk jos dienos tame darbe būtų suskaičiuotos. Kitos politinės jėgos šiame krašte tiesiog negali pasireikšti.Aš nesiūlau kurti kitos organizacijos, tiesiog pasisakau už demokratiją Vilniaus krašte.

– Visos Lietuvos partijos žaidžia pagal vienodas taisykles, tad ar galima vienas iš jų išskirti ir teigti, kad jos nedemokratiškos?

– Pirmiausia kalbėti reiktų ne apie partiją, bet apie konkretų žmogų – V.Tomaševskį. Partijoje viskas valdoma vertikalės principu. Jos lyderis renkamas kaip Baltarusijoje beveik vienbalsiai ir kaip vienintelis kandidatas. Vidinės partinės demokratijos nebuvimas – pagrindinė problema. Viską joje sprendžia vienas žmogus. Galbūt tas žmogus norėtų atsakyti ir už visas problemas? Pavyzdžiu, europinių lėšų panaudojimą. Palyginti su kitomis savivaldybėmis, Vilniaus rajone ES lėšų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, tiesiog kosmiškai mažas. Gal V.Tomaševskis nori ir už tai prisiimti atsakomybę?

– Iš LLRA lyderių lūpų skamba kaltinimai Lietuvos politikams, esą tautinę nesantaiką kursto jie. Įžvelgiate tokių tendencijų?

– Lietuvių ir lenkų intelektualai sukūrė forumą, kurio tikslas – atkurti savitarpio supratimą tarp lietuvių ir lenkų. Tačiau ypatingo entuziazmo iš LLRA nesulaukta. Ar nors vienas jų atstovas dalyvauja šiame forume, ar jiems tai rūpi?Jeigu eini į dialogą, tai visada rasi kompromisą. O jeigu nori nuolat konfliktuoti, tai esi pasmerktas gyventi amžiname konflikte.

– Ar LLRA kelia grėsmę Lietuvai keldama tokius klausimus kaip pavardžių rašymas lenkiškomis raidėmis?

– Yra daugybė mitų, bet grėsmės nacionaliniam saugumui čia nėra. Nematau čia problemos, jeigu Lietuva ką nors pažadėjo, tai dabar turi šio pažado laikytis. Juk Lenkijos lietuviai turi galimybes rašyti savo asmenvardžius specifinėmis lietuviškomis raidėmis. Tik problemų tiek Lenkijoje, tiek priėmus atitinkamą sprendimą Lietuvoje, gali kilti patiems tokias pavardes turintiems žmonėms.

Aš, pavyzdžiui, labai norėčiau mokėti lenkų kalbą, bet juk mes nenorime visų lietuvių išmokyti lenkų kalbos? Gali kilti bėdų užrašant tokias pavardes bankuose, valstybės įstaigose. Bet galimybė rašyti pavardę originalo kalba turi būti suteikta.Yra žmonių, kurie lietuvinasi pavardes. Pažįstu baltarusį, kuris savo pavardę Parasiov pakeitė į motinos mergautinę ir tapo Bendinsku. Yra ir tokių, kurie nori rašyti lenkiškomis raidėmis, tad ir tokia teisė turi būti.

– O lenko korta? Kiek tai aktualu Lietuvos lenkams?

– Šiam klausimui daug reikšmės suteikė politikai. Aišku, iš dalies būtų galima šią iniciatyvą pavadinti šiokia tokia Lenkijos provokacija ne tik Lietuvos, bet visų šalių kaimynių atžvilgiu. Kaip lenkai reaguotų, jei būtų sukurta lietuvio ar baltarusio korta? Jeigu būta norų vienyti pasaulio lenkus, tai buvo galima daryti kitais būdais.Vis dėlto pamatėme, kad jokios realios grėsmės ši korta nekelia.

Tai daugiau deklaratyvus dalykas ir nereiktų eskaluoti šio klausimo. Yra pavyzdžių, kai kai kurie baltarusiai įsigijo lenko kortą, kad galėtų gauti vizą ir važinėti į Europą. Mums nėra jokių sunkumų nuvažiuoti į Varšuvą ir joje apsigyventi. Tad praktinės naudos iš šio dokumento Lietuvos lenkams nedaug.