Nors Seimas jau pernai spalį į prieškrizinį lygį grąžino teisėjų pareiginės algos koeficientus ir priedus, šie bandė išsireikalauti, kad teisėjų algos grįžtų į iki 2000 m. galiojusį lygį, kai buvo dar 14 procentų didesnės.

2000 m. teisėjų algos buvo mažintos dėl Rusijos krizės. Vilniaus apygardos administracinis ir Vilniaus miesto apylinkės teismai savo skundą grindė konstitucine nuostata, kad teisėjo atlyginimą ir socialines garantijas draudžiama mažinti, nes tai esą gali pažeisti teismų nepriklausomumą.

Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad neesminį teisėjų algų sumažinimą gali pateisinti pereinamasis laikotarpis, per kurį atkurta nepriklausoma Lietuva dar tik kūrė teismų sistemą, o 14 procentų didesni atlyginimai galiojo tik pustrečių metų, todėl 2008 m. priimtas ir iki šiol tebegaliojantis Teisėjų atlyginimų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja tik Darbo kodekso nuostatos, pagal kurias galima prisiteisti neišmokėtas algas tik už trejus metus, net jei neprimokėjimai truko ilgiau.

„LR KT nutaria pripažinti, kad LR teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlyje nustatytas AT teisėjo pareiginės algos koeficientas 19,2, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas 18,7 apygardos teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas 17,2 neprieštarauja LR Konstitucijai“, – teigė Konstitucinio Teismo posėdžio pirmininkas Algirdas Taminskas.