KT skelbs sprendimą dėl prezidento dekretų patvirtinant ne visos sudėties Vyriausybę

Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, sujungus du opozicinių Seimo narių kreipimusis.

Vienu atveju apskųstas prezidento 2024 metų gruodžio 4 dienos dekretas, kai paskirtas socialdemokrato Gintauto Palucko ministrų kabinetas, kitu atveju – 2025 metų rugsėjo 9 dienos dekretas, kai sudaryta socialdemokratės Ingos Ruginienės Vyriausybė.

Ginčijamais dekretais patvirtintos vyriausybės, kurias sudarė 12 ministrų. Ministrų kabinetą Lietuvoje iš viso sudaro 14 ministrų.

2024 metų gruodžio 4 dieną nebuvo paskirti aplinkos ir teisingumo ministrai, o 2025 metų rugsėjo 9 dieną – aplinkos ir energetikos.

Trūkstamus ministrus į G. Palucko kabinetą prezidentas paskyrė 2024 metų gruodžio 11 dieną, į I. Ruginienės – 2025 metų rugsėjo 25 dieną, tai yra tuo metu, kai Seimas rengėsi ar net tvirtino šių premjerų vyriausybių programas.

Konservatoriai, dalis Liberalų sąjūdžio ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovų prašė KT išaiškinti, ar prezidento dekretai dėl ne visos sudėties ministrų kabinetų patvirtinimo neprieštarauja Konstitucijos ir Vyriausybės įstatymo nuostatoms, kuriose kalbama apie Vyriausybės arba ministrų paskyrimą, atleidimą, bet neužsimenama apie dalies Ministrų kabineto paskyrimą.

Skundo autorių teigimu, Konstitucija nenumato Vyriausybės formavimo atskirais etapais, todėl tokia situacija, kai patvirtinama tik tam tikra Vyriausybės dalis, vėliau papildomai tvirtinant likusius ministrus, pagal Konstituciją yra netoleruotina.

Pareiškėjų nuomone, Konstitucijoje nustatytas 15 dienų terminas Vyriausybės sudėčiai patvirtinti reiškia pareigą per šį terminą patvirtinti visos sudėties Vyriausybę.

Opozicijos kreipimesi į KT, be kita ko, teigiama, kad prezidentui dekretu patvirtinus ne visą Vyriausybę, Seimas, nežinodamas, kas vadovaus kelioms ministerijoms, negali įvertinti, ar Ministrų kabinetas bus pajėgus vykdyti savo programą. Juoba kad Seimas, patvirtindamas Vyriausybės programą, suteikia jai įgaliojimus veikti.

Pareiškėjų nuomone, priimant minėtus dekretus, pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, atsakingo valdymo principai, be kitų reikalavimų, suponuojantys, kad visos valstybės valdžios institucijos, pareigūnai veiktų tik Konstitucijos ir teisės pagrindu, neviršytų jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, kad poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų įstatymams ir Konstitucijai.