Prezidento apgailestavimai suminkštino Nepriklausomybės Akto signatarų širdis

Vakar Lietuvoje minint Nepriklausomybės atkūrimo 15-ąsias metines išvengta protestų. Dar ketvirtadienio vakarą Prezidento priėmimą ketinę ignoruoti Nepriklausomybės Akto signatarai nepriėmė bendros pozicijos šiuo klausimu ir nusprendė elgtis, kaip kam atrodo tinkama. Didžioji dalis jų dalyvavo ne tik visą dieną vykusiuose renginiuose, bet ir pavakare Prezidentūroje surengtame priėmime.

Neišvengė naujų nesusipratimų

Ketvirtadienį V.Adamkus pareiškė apgailestaujantis, jog švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Nepriklausomybės Akto signatarai nebuvo deramai pagerbti. Pasak valstybės vadovo, tai buvęs nesusipratimas, kuris niekuomet nepasikartos. Vis dėlto Prezidentas, kaip reikalavo kai kurie signatarai, neatsiprašė ir teigė neturįs už ką atsiprašinėti.

Tačiau signatarus papiktino ir dar vienas nesusipratimas. Paaiškėjo, kad Nikolajus Medvedevas, kuris 1990 metų kovo 11 dieną buvo Maskvoje, tačiau visuomet buvo priskiriamas signatarams, kvietimo į priėmimą ir šį kartą negavo. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas N.Medvedevą prieš pat paskelbiant apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą delegavo į Maskvą su svarbia misija.

Nors po ketvirtadienio vakarą vykusio signatarų susirinkimo bendros pozicijos nepriimta, kiekvienas signataras turėjo pats apsispręsti, ar dalyvauti Prezidentūroje rengiamame priėmime. “Prezidentas apgailestauja. Jis įvykdė tai, ko reikalavome. Manau, turėtume dalyvauti”, - po susirinkimo kalbėjo signataras Algirdas Patackas.

Didžioji dalis signatarų vakar apsilankė Prezidentūroje vykusiame priėmime.

Apdovanoti gynėjai

Per ryte vykusią ceremoniją buvo pagerbti ne tik Nepriklausomybės Akto signatarai, bet ir per Sausio 13-osios įvykius nukentėję laisvės gynėjai. 99 asmenims, kurie per Sausio įvykius tapo invalidais, Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį ryte įteikė Vyčio kryžiaus ordino medalius. Po pietų Prezidentas surengė priėmimą, į kurį pakvietė Kovo 11-osios Akto signatarus.

Šalies vadovas išreiškė gilią pagarbą žmonėms, apgynusiems Tėvynės laisvę. Vėliau jis Vyčio kryžiaus ordino medaliais po mirties apdovanojo penkis signatarus - Kazimierą Antanavičių, Česlovą Kudabą, Birutę Nedzinskienę, Gintarą Ramoną ir Valerijoną Šadreiką. Apdovanojimai įteikti šių signatarų artimiesiems.

Vyko tradiciniai renginiai

Vakar vyko ir kiti Nepriklausomybės atkūrimo metinėms skirti renginiai. Iškilmėse dalyvavo ir aukšti užsienio valstybių pareigūnai: Islandijos ir Latvijos parlamentų pirmininkai Haldoras Bloendalis bei Ingrida Ūdrė.

Parlamento galerijoje buvo atidaryta paroda “Kovo 11-oji: fotopasakojimas” ir pristatytas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto originalas, kurį saugojo kariuomenės garbės sargyba, vėliau Seime vyko atvirų durų valandos. Taikomosios dailės muziejuje atidaryta paroda “Lietuvos Respublikos prezidentams užsienio valstybių vadovų suteikti apdovanojimai”.

Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko Lietuvos Respublikos vėliavos, istorinės valstybės vėliavos ir Latvijos bei Estijos vėliavų pakėlimo ceremonija. Joje dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas. Kalbėję Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas ir poetas, Lietuvos mokslų akademijos narys Justinas Marcinkevičius dar kartą įvertino Nepriklausomybės Akto svarbą.

Beje, Nepriklausomybės atkūrimo 15-ųjų metinių proga šalia trijų Baltijos valstybių vėliavų pirmą kartą suplevėsavo ir istorinė Lietuvos valstybės vėliava. Ceremonijos metu Garbės sargybos kuopos būrys iššovė šventines salves už Lietuvos valstybę, Lietuvos kariuomenę ir Laisvę bei Nepriklausomybę. Tuo metu Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukotos šv.Mišios.

Aktas - naujos epochos pradžia

Vakare parlamentarai, Nepriklausomybės Akto signatarai ir kiti svečiai susirinko į Seimą, kur vyko iškilmingas Lietuvos parlamentarizmo tradicijų ir valstybės atkūrimo sukakčių minėjimas Seimo posėdyje. Taip vėlai posėdis rengiamas norint sulaukti valandos, kuomet buvo paskelbtas Nepriklausomybės Aktas. Aktą “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis iš Seimo tribūnos perskaitė 1990 metų kovo 11 dieną, maždaug 22 valandą.

Vakare Nepriklausomybės aikštėje vyko koncertas ir šventinis fejerverkas, kurį stebėjo tūkstančiai vilniečių ir miesto svečių. Kai kurie renginio žiūrovai sakė dalyvavę visuose vakar vykusiuose renginiuose. “Ši šventė, ko gero, pati svarbiausia visiems lietuviams. Be jos nebūtume tokie, kokie esame”, - kalbėjo šventiniuose renginiuose dalyvavę vilniečiai.

“Ta diena buvo reikšminga ne vien Lietuvai, tačiau mums teko atlaikyti pirmąsias pasekmes. Vėliau jos buvo juntamos iki Uralo ir dar toliau”, - pažymėjo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, Europos Parlamento narys V.Landsbergis.