Uoste

Konkurentai atvyko pasisemti patirties

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) kvietimu vakar Klaipėdos uoste lankėsi analogiškos Latvijos struktūros atstovai. Kaip tvirtino Latvijos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Andris Unbedachtsas, į Klaipėdą ketino vykti kur kas daugiau Latvijos uostininkų. Tačiau daugelis buvo priversti likti namie ir likviduoti štormo (vėjo greitis siekė 23 m/sek.), trečiadienį pridariusio žalos Rygos uostui, padarinius.

Po Klaipėdos uosto, Lietuvos ir Latvijos uosto kompanijų pristatymo įvyko profesionalus pokalbis. Svečius domino Klaipėdos uosto statusas, Uosto direkcijos ir uosto kompanijų investicijų politika, krovos terminalų galimybės, krovinių apyvartos dinamika ir kt.

„Latvijoje vis dar vyksta nesibaigiančios diskusijos, koks turi būti Rygos laisvojo uosto statusas. Vieni pasisako už tai, kad jis liktų valstybinis, kiti – kad municipalinis, treti siūlo atiduoti uostą privačiam kapitalui. Šis neapibrėžtumas suskaidė uosto kompanijas. Rygos uosto teritorijoje veikia trys nuosavybės formos – privati, municipalinė ir valstybinė, o tai irgi neigiamai atsiliepia uosto vadybai. Todėl vienas mūsų kelionės tikslas – susipažinti su Klaipėdos uosto valdymo modeliu, pažiūrėti, kaip grindžiami valstybės ir uosto kompanijų tarpusavio santykiai. Mes turime ko pasimokyti iš jūsų“, - sakė Latvijos uostininkų delegacijos vadovas A. Unbedachtsas.

Svečiai laivu leidosi į ekskursiją Klaipėdos uosto akvatorijoje, apžiūrėjo miesto įžymybes.