„Praeitą mėnesį mes per mėnesį turėjom rastų, sustabdytų apie 70 balionų, (...) šiandien mes turim lapkričio dešimtą, mes turim berods septynis ar aštuonis. Tai jau trečdalis mėnesio, tai matom visgi mūsų nuo praeito mėnesio pabaigos, nuo spalio tas spaudimas jau duoda rezultatus“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.

Anot V. Kondratovičiaus, tikėtina, kad dalis pinigų ir GPS sekimo įrangos, susijusios su kontrabandinių balionų operacijomis, galėjo keliauti per sieną.

„Reikia prisipažinti, kad dalis, tarkim, gal ir pinigų kažkokių, ir galbūt įrankių, tracker'ių ar GPS siųstuvų visgi keliaudavo per tą sieną ir duodavo galimybę siųsti būtent tokiu būdu į Lietuvą kontrabandą“, – teigė ministras.

Kaip rašė BNS, dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, spalio pabaigoje Lietuvoje teko kelis kartus stabdyti oro uostų darbą, iš viso paveikiant apie pusantro šimto skrydžių ir daugiau nei 20 tūkst. keleivių.

Reikia prisipažinti, kad dalis, tarkim, gal ir pinigų kažkokių, ir galbūt įrankių, tracker'ių ar GPS siųstuvų visgi keliaudavo per tą sieną ir duodavo galimybę siųsti būtent tokiu būdu į Lietuvą kontrabandą.

Šalies vadovai tai vadina Baltarusijos hibridine ataka, organizuojama ne be autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo žinios. Tokius Minsko veiksmus pasmerkė ES vadovės, palaikymą Lietuvai išreiškė NATO.

Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė su tam tikromis išimtimis mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Šis sprendimas galioja iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs dėl uždarymo pratęsimo.

Tuo metu A. Lukašenka spalio 31-ąją pasirašė dekretą, draudžiantį Lietuvoje ir Lenkijoje registruotų sunkvežimių ir vilkikų naudojimą bei judėjimą Baltarusijos teritorijoje.

Oro uostas paskutinį kartą dėl kontrabandinių balionų grėsmės uždarytas šeštadienį vakare, veikla buvo sustabdyta kiek daugiau nei valandą.

Siekiant užkardyti kontrabandinių balionų grėsmes buvo įsteigta jungtinė tyrimo grupė, kurią sudaro Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos policijos ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Anot vidaus reikalų ministro, grupė yra motyvuota dirbti, tačiau kol kas per anksti vertinti jos veiklos rezultatus.

„Kalbėti apie jungtinės grupės rezultatus kol kas yra per anksti, bet tas įsitraukimas, kurį aš mačiau ir matau, tai tikrai esu patenkintas, tikrai nereikia raginti pareigūnus daryti, jie patys ateina su iniciatyva ir tai dar“, – teigė V. Kondratovičius.

„Yra papildomų bylų, papildomų naujų įtariamųjų, yra naujų sulaikytųjų“, – pridūrė jis.

Bus tariamasi, kaip didinti Medininkų punkto pralaidumą

Vidaus reikalų ministras sako, jog su finansų ministru bei muitinės ir pasieniečių pareigūnais bus tariamasi, kaip didinti iš dalies veikiančio Medininkų pasienio punkto pralaidumą ir taip įsileisti Baltarusijoje įstrigusius Lietuvos įmonių vilkikus.

Šis punktas kartu su Šalčininkų pasienio punktu Vyriausybės sprendimu laikinai uždaryti iki lapkričio pabaigos, tačiau per jį leidžiama vykti asmenims, kuriems taikomos išimtys.   

„Viduje Vyriausybėje pakalbėsim su finansų ministerija, su muitinės pareigūnais, pasieniečiais aptarsime, kaip galima operatyviau arba kaip galima nesumažinant kontrolės (išimčių taikymo – BNS). Reikia suprasti, kad sankcionuotos prekes, kroviniai, taip pat kontrabanda – tai yra prioritetas, mes neturim šito punkto mažinti (kontrolės – BNS), tikrai ta stebėsena turi išlikti“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.

„Vakar buvau susitikęs su „Linavos“ viceprezidentu, diskutavom, irgi aptarinėjom tą temą, kaip galim padėti. Tai iš tikrųjų, manome, kad šiandien prioritetas – pralaidumo didinimas posto (Medininkų – BNS), reikia sužiūrėti procedūras“, – pridūrė V. Kondratovičius.

Jo teigimu, šiuo metu per Medininkų punktą iš Baltarusijos gali grįžti tik Lietuvos įmonių vilkikai.

„Lenkijos registruotoms transporto priemonėms neleidžiama kirsti Lietuvos sieną, taip ir mums buvo uždrausta kirsti kitos šalies sieną, tik įvažiavai per Lietuvą, turi grįžti per Lietuvą“, – teigė ministras, komentuodamas Baltarusijos valdžios sprendimą.

BNS rašė, kad Baltarusija praėjusį penktadienį atsisakė per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą atverti evakuacinį koridorių šalyje įstrigusiems Lietuvos vilkikams.

Anot V. Kondratovičiaus, šiuo metu stovėjimo aikštelė prie Šalčininkų punkto vilkimams yra nemokama.

„Prie Šalčininkų posto, kuris yra Benekainyse (Benekonyse – BNS), mano žiniomis, šiandien jie kol kas nemoka už stovėjimo aikštelę. Kalbant apie kitus postus, taip, ten 14 eurų už vieną transporto priemonę, toks mokestis yra. Bet jos statomos irgi į bendrą eilę ir eilė formuojama Medininkų pasienio punkte“, – teigė ministras.

Keliems tūkstančiams Lietuvos vežėjų transporto priemonių Baltarusijoje įstrigo po to, kai Lietuva mėnesiui – nuo spalio iki lapkričio pabaigos – laikinai uždarė sieną su Baltarusija, taikant tam tikras išimtis Medininkuose, o Baltarusija uždraudė Lietuvoje ir Lenkijoje registruotų sunkvežimių ir vilkikų naudojimą bei judėjimą Baltarusijos teritorijoje.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Olegas Tarasovas yra sakęs, jog viena para vilkiko prastovos kainuoja apie 200 eurų, o per savaitę jos vežėjams kainuoja apie 5 mln. eurų.

Vežėjams skaičiuojant, kad Baltarusijoje įstrigo kelis tūkstančiai vilkikų ir puspriekabių, Vyriausybė teigia, kad į Lietuvą grįžti negali apie 1 tūkst. vilkikų ir puspriekabių, o 400 iš jų yra strigę Šalčininkų pasienio punkte.

Baltarusijos valstybės sienos komiteto skelbiamais duomenimis, pirmadienį 10 val. Šalčininkų pasienio punkte iš Baltarusijos pusės laukė daugiau nei 410, o Medininkų – daugiau nei 660 vilkikų.