Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?

Kodėl, LNK plačiau papasakojo „NRD Cyber Security“ kibernetinio saugumo ekspertė Živilė Nečejauskaitė.

– Jūsų kolegos atliko tyrimą ir paskelbė, kad lietuviai nelabai naudojasi teise išsitrinti duomenis apie save iš interneto. Kalbu ne apie socialinių tinklų panaikinimą, o apie informacijos, kuri netinka, nepatinka, atrodo neaktuali, paieškos sistemose ištrynimą. Kyla klausimas, nemokame ar nenorime?

– Aš manyčiau, kad greičiausiai žmonės apie tai labiau nepagalvoja negu kad nemoka. Gal tai nėra tiek daug akcentuojama. Iš įmonės perspektyvos mes akcentuojame ir kviečiame žmones pagalvoti apie tai, kad paskyros, kai jos yra aktyvios, kai jose kažkuo dalijamės, mūsų įrašai, nuomonės, nuotraukos, palieka skaitmeninį pėdsaką. Mes nežinome, kas, pavyzdžiui, mūsų nuotrauką išsisaugojo ir kur ji pasiliko. Tad kviečiame jau prieš dalijantis pagalvoti apie keliamą turinį.

– Tai nėra mitas, kad jei ištrinsime duomenis iš interneto, galbūt net savo socialinių tinklų paskyrą, duomenys nepranyks? Juk tikriausiai duomenys yra kaupiami tam tikruose serveriuose, galbūt net ištrinti duomenys gali būti panaudoti?

– Kibernetinė erdvė yra pilna įvairių nežinomųjų ir kaip elgiasi organizacijos, kurios kaupia tuos duomenis, negaliu atsakyti – ar tai iš tikrųjų yra ištrinama, ar ne, ar kažkoks pėdsakas lieka. Tačiau taip gali būti. Mes turime į tai atsižvelgti ir apie tai pagalvoti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kai kalbama apie duomenis, kiekvienas labai skirtingai supranta šią sąvoką. Kai kurie įsivaizduoja asmens dokumento duomenis, tačiau nesusimąsto, kad ir vaizdai gali būti panaudojami negeriems tikslams.

– Taip, mūsų asmeniniai duomenys turi kur kas platesnę prasmę negu mūsų paso numeris. Tai yra ir mūsų atvaizdas, balsas. Su šiuolaikinėmis dirbtiniu intelektu paremtomis technologijomis darosi vis lengviau atkurti labai realistišką žmogaus vaizdo, garso įrašą. Kuo mes daugiau dalijamės, tuo lengviau yra, pavyzdžiui, mūsų kalbos tam tikrus niuansus atspindėti įraše. Kai įrašai naudojami autentifikacijai, galima apsimesti tuo žmogumi.

Aš manyčiau, kad greičiausiai žmonės apie tai labiau nepagalvoja negu kad nemoka.

– Girdėjau, kad yra net informacijos brokerių, kurie perka informaciją ir vėliau ją parduoda. Ar esate girdėję apie tokius brokerius?

– Tai labai populiaru. Dažnai girdime „nutekėjo duomenų bazė“, „nutekėjo elektroninis paštas“ ir dažnai to nesureikšminame. Tačiau kai turi elektroninį paštą, pirma, ką gali daryti, tai žmogui siųsti laiškus rinkodaros tikslais, žmogus gali gauti jam visiškai neaktualią informaciją. Elektroniniai paštai dar gali būti parduodami juodojoje rinkoje. Dažniausiai tai yra kombinacija, kai nutekinamas elektroninis paštas ir prisijungimo duomenys, taip galima ir nedidelę paskolą pasiimti. 

– Tad internete reikia elgtis protingai. Tai nereiškia, kad reikia nebekelti savo nuotraukų, vaizdo įrašų, bet turime pagalvoti ir apie tam tikrus privatumo nustatymus. Galbūt tai jau būtų geras pirmas žingsnis?

– Taip. Taip pat svarbu suprasti, kad kibernetinė erdvė yra pilna neaiškumų, mes daug ko nežinome, naudojantis specialiais įrankiais atkurti žmogaus pėdsakus, kur jis yra, su kuo jis bendrauja ir pan., yra gana nesudėtinga. Tiesiog tai reikia kritiškai įvertinti.