Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas LNK Žinioms kalbėjo, kodėl tą reikia daryti.

– Kodėl reikia trumpinti?

– Turbūt akivaizdu – nematome kitos šalies argumentų. Ilginant mokslo metus, kas yra daroma ne pirmą kartą, buvo pamatyta, kad nepavyksta kokybiškai organizuoti ugdymo proceso birželio mėnesį. Tuo metu vyksta egzaminų sesija – dalis mokinių ir mokytojų į ją įsitraukia: vieni vykdo, kiti vertina. Taip pat yra dalis, kuri išvažiuoja kažkur dirbti ar atostogauti. Matome, kad mūsų klimato sąlygomis tai netinka. Žvelgiame į kaimynus estus ir suomius, kurių švietimo sistemos yra geriausios. Jie mokslo metus baigia dar anksčiau – birželio pradžioje. Jie pasiekia geriausius ugdymo pasiekimus pasaulyje. Sakome, kad užtenka imituoti ugdymo procesą – susikoncentruokime į egzaminų sesijos organizavimą. Pernai matėme problemų. Sakėme Vyriausybei ir tada: nereikia taip daryti ir griauti egzaminų sistemos organizavimo. Nematome dėl ko tai turėtų būti, todėl kreipėmės į ministeriją ir prašome nutraukti šią imitaciją bei koncentruotis į egzaminus.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

– Švietimo, mokslo ir sporto ministrė teigiamai vertina šį pasiūlymą, bet pabrėžia: reikia kalbėtis. Apie ką dar reikia kalbėtis?

– Tikrai sunku pasakyti, apie ką kalbėti. Matėme visuomenės ir tėvų apklausas, kurias organizavo Vyriausybė, kai buvo priimtas sprendimas ilginti mokslo metus. Akivaizdu, kad 85 proc. visuomenės tam nepritaria. Ministerija mato situaciją, kokios yra nuotaikos švietimo sistemoje tarp mokinių ir tarp mokytojų. Supranta, kad šią problemą reikia spręsti. Galbūt trūko postūmio – mes jį suteikėme. Matome galimybę diskutuoti ne dėl trumpinimo, bet dėl ugdymo proceso organizavimo, susitelkiant į egzaminų sesijos vykdymą. Galbūt mokytojai galėtų daugiau laiko skirti kvalifikacijos kėlimui, mokymams. Vienuoliktokams ir dvyliktokams leiskime dalyvauti egzaminų sesijoje. Mes nekalbame apie pradinukus, bet 5–8 klasių mokiniai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tikrai atsiras tėvų, kurie sakys: viską buvome susiplanavę, ilgesni mokslo metai, vaikai užimti. Dabar atsiranda nemažai laisvo laiko, jeigu tie mokslo metai baigiasi birželio 10 dieną. Ką daryti su tais vaikais?

– Matėme, kad lankomumas buvo prastas. Ar tikrai visi mokiniai ateidavo į mokyklas, kur pamokos beveik nevykdavo? Juk vykdavo egzaminai. Galbūt jas kažkas pavaduodavo, galbūt net ne – būdavo duodamos užduotys. Jie ir taip jas savarankiškai atlikdavo. Tas ugdymo procesas būdavo padrikas ir normalios pamokos tuo metu nevykdavo. Netgi tėvams būtų saugiau spręsti tą klausimą iš esmės, galbūt vežti vaikus į stovyklas arba vyresni gali dirbti. 

– Galbūt mokslo planas yra taip užskubinamas šaltuoju metų laiku, kad vasarą tiesiog nebelieka, ko mokytis? Galbūt moksleiviams būtų lengviau, jei pavyktų sistemingai ir tvarkingai sudėlioti ir ilgesnius mokslo metus?

– Ne veltui yra sakoma, kad šaltas protas dirba geriau. Tikrai nepažįstu mokytojų, kurie paliktų rimtas temas išdėstyti birželio mėnesį.

– Kada tikitės? Šiais metais jau turbūt nebepavyks.

– Jeigu nėra apie ką diskutuoti, reikia politinės valios priimti sprendimą. Jeigu nebus priimtas ministerijos, mums gali tekti imtis kažkokios iniciatyvos.