Keturračiai – XXI a. grėsmė piliakalniams

  • Teksto dydis:

Atšilus orams, sujudus motociklų, keturračių transporto priemonių savininkams, iškyla grėsmė ir gražiausiuose gamtos kampeliuose stūksantiems piliakalniams. Nors taisyklės draudžia važinėti kultūros paveldo objektų teritorijose ne keliais ir statyti jas tam tikslui neskirtose ar atitinkamais ženklais nepažymėtose vietose, pasirodo, vis dar pasitaiko neatsakingų vairuotojų, apgadinančių piliakalnius. Padaroma žala jų kultūriniam sluoksniui, kuris šlaituose yra labai negiliai, o suardžius velėną formuojasi erozijos židiniai ir kyla grėsmė nuslinkti šlaitams.

Praneša visuomenė

Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos 2019 m. užfiksavo smarkiai nuo sniego motociklų nukentėjusį Bėčionių piliakalnį Šalčininkų rajone, o motociklais buvo padaryta didelė žala Kudinų (Kalnų) piliakalniui Radviliškio rajone. 2020 m. pavasarį keturračiais buvo išvažinėtas Sukinių piliakalnis Ukmergės rajone.

Ir tai tik keli žinomi pastaruoju metu nukentėję kultūros paveldo objektai, apie kuriuos buvo gauti visuomenės pranešimai. Atokesnėse vietose esantiems piliakalniams padaryta žala dažnai pastebima ne iškart.

Kokią žalą piliakalniams padaro keturračiai, motociklai, sniego motociklai, komentuoja daugiau kaip 60-ies piliakalnių tvarkymo projektuose dalyvavęs architektas Aurimas Vengris ir archeologas Gintautas Zabiela.

Niokoja paveldą

Kraštovaizdžio architektas pabrėžia, kad piliakalnių vertingoji savybė yra jų kultūrinis sluoksnis.

"Pasivažinėjimas keturračiais ar sniego motociklais (ypač besniegėmis žiemomis) kelia realią grėsmę archeologinio paveldo vertingajai savybei. Teko matyti ir kalnų dviračiais, netgi automobiliais smarkiai sugadintų piliakalnių šlaitų, – pasakojo A.Vengris. – Galingais džipais per piliakalnių teritorijas kartais pervažiuoja žvejai ar medžiotojai. Važiuoja, kol važiuoja, paskui bando apsisukti, užklimpsta, išrausia duobes, išdrasko velėną. Tokiu atveju net sunkiai nusakomas ir nustatomas žalos dydis. Ypač kai tokiomis priemonėmis lakstoma periodiškai ir dažnai. Pavyzdžiui, ant Gandingos piliakalnio Plungės rajone teko matyti smarkiai suniokotą šlaitą: važiuota į labai statų šlaitą, ties viršūne sustota, apsisukta, tada nuvažiuota žemyn. Visiškai nesuvokiamas neatsakingas poelgis. Išdraskytoje velėnoje tekantis vanduo pridaro išgraužų, ima formuotis erozijos. Tai sukelia rimtų problemų – tokie šlaitai gali slinkti. Jei giliau būna neišėjęs pašalas, sumirkęs viršutinis grunto sluoksnis čiuožia žemyn."

Važiuoja, kol važiuoja, paskui bando apsisukti, užklimpsta, išrausia duobes, išdrasko velėną.

Pasak A.Vengrio, tokių šlaitų sutvirtinimo darbai yra labai brangūs, kadangi transporto priemonėmis darbuotis čia negalima, medžiagos turi būti gabenamos rankomis. Tai sudėtingas ir imlus darbas.

"Tvarkyti stengiamasi kuo natūralesnėmis priemonėmis – ant atsiradusių griovių, erozijų supilama skaldos, žvirgždo, paskui derlingo dirvožemio, pritvirtinama velėna, jei reikia, sutvirtinama geotinklais. Anksčiau dėdavome pintą plastifikuotą metalo tinklą, ant kurio paskui susiformuoja velėna, – pasakojo A.Vengris. – Tai yra pagrindiniai vandens srautų, erozijų stabdymo būdai. Kai velėna suželia, vanduo, tekėdamas šlaitu, išsisklaido, veja neleidžia jam graužtis."

Plonas kultūrinis sluoksnis

Archeologo G.Zabielos pastebėjimu, keturračiai piliakalniams ypač pavojingi.

"Jie pasižymi tuo, kad išrausia žemės paviršių, padaro vagas, griovius. Tai ne tas pats, kaip pervažiuoti. Šios transporto priemonės piliakalniams yra labai pavojingos, ypač šlaituose, – teigė G.Zabiela. – Dingus žolinei dangai, formuojasi erozinis židinys. Užtenka palyti, o dabar dažnai pasitaiko ir liūčių, ir tokiuose šlaituose formuojasi išplovos. Tai grėsmingi procesai. Svarbiausia, kad piliakalnių šlaituose yra plonas kultūrinis sluoksnis, jis tiesiog paviršiuje. Pravažiavus keturračiams jis ne sužalojamas, o visai sunaikinamas."

G.Zabielos nuomone, kai tik keturračiai nelegaliais pasivažinėjimais pradėjo žaloti kultūros paveldą, tai reikėjo pradėti traktuoti kaip tyčinį paveldo žalojimą.

"Į tokius pažeidimus reikia žiūrėti rimtai, – sakė archeologas. – Žalos nustatymas archeologiniame paveldo objekte skaičiuojamas paprastai – imama to objekto archeologinio ištyrimo kvadratinio metro kaina ir padauginama iš sužaloto ploto kvadratinių metrų. Norint stabdyti šių grėsmingų transporto priemonių siautėjimą, siūlyčiau elgtis taip, kaip gamtininkai gaudo brakonierius, – įrengia stebėjimo kameras. Na, o paskui atitinkamai reaguoti. Jei mes tik skaičiuosim žalą, o neturėsim subjekto, iš kurio tą žalą galėtume išieškoti, rezultatų nebus. Apskritai jiems turėtų būti draudžiama įvažiuoti į piliakalnių teritorijas."

Archeologas kasmet mato vis naujų keturračių padarytos žalos piliakalniams atvejų. "Dažniausiai padarytą žalą žmonės pastebi atsitiktinai. Aapie 200 piliakalnių yra didesnės rizikos zonoje. Į juos ir taikosi keturrračiai. Stebėjimo kameros prie jų labai praverstų", – sakė G.Zabiela.

Kaip kovoti?

KPD atkreipia dėmesį į pastaruoju metu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) išplatintą kreipimąsi į keturračių ir kitų transporto priemonių valdytojus. Jų prašoma būti sąmoningų ir jautrių gamtai, ypač saugomoms teritorijoms.

Primenama, kad sankcijos neatsakingiems vairuotojams taikomos pagal Administracinių nusižengimo protokolo 314 straipsnį "Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas". Tai užtraukia baudą asmenims 150 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 860 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 580 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 iki 1,5 tūkst. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Edvardas

Edvardas portretas
SSSR laikais buvo tokios sutartys su šalia kultūros vertybių gyvenančiais žmonėmis, kurie pranešdavo esant netvarkai reikiamom instancijom.

Klaipėdietis

Klaipėdietis portretas
Šaudyt į padangas.Teko matyt,kaip Melnragės kopomis važinėja gelbėtojai su gelbėtojų keturračiais.

Karmenas

Karmenas portretas
Nesugeba valstybe su beprociais susitvarkyt,juokinga. Piliakalniu niokojimas tai musu tautos paveldo niokojimas, labai dideles baudos ir transporto priemones konfiskacija atves i prota tuos asmenis
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių