Kelininkai – ant krizės aukuro

Triskart sumažinus kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, netrukus Lietuvoje gali atsirasti neišvažiuojamų ir mokamų kelių.

Nors vakar Vyriausybė nesvarstė Finansų ministerijos parengto siūlymo 2009 m. kelių programai skirtas lėšas sumažinti 715 mln. litų – nuo 1,341 iki 626 mln. litų, kelininkai būgštauja, kad jau kitą savaitę nuosprendis šiam ūkio sektoriui gali būti pasirašytas.

"Bet kokiai organizacijai staiga 65 proc. sumažinus finansavimą viskas sugriūtų. Mes nesame išimtis: po pirmo finansų karpymo etapo, kai programos biudžetas buvo sumažintas 26 proc. (nuo 1,8 iki 1,3 mlrd. litų), dar turėjome vilčių dirbti taip, kad Lietuvos kelių būklė bent jau drastiškai neblogėtų. Tačiau dabar atrodo, kad apskritai nebus kam dirbti", – konstatavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Virgaudas Puodžiukas.

Jei iš kelininkų bus atimta tiek pinigų, kiek užsimojo Finansų ministerija, geriausiu atveju visoje šalyje pavyks sutvarkyti maždaug 1,5 proc., arba mažiau nei 200 km, kelių. Tai reiškia, kad kai kuriuose regionuose jau šiais metais gali atsirasti neišvažiuojamų kelio ruožų.

V.Puodžiukas atkreipė dėmesį, kad nors kelininkai guodžiami pažadais skirti daugiau ES fondų lėšų, realiai tais pinigais būtų labai sunku pasinaudoti. Tarptautinių institucijų milijonais galima naudotis tik dalį projektų finansuojant savomis lėšomis, tačiau dabar pinigų katastrofiškai trūksta net projektams rengti.

"Jeigu šiais metais nebetenkame pinigų kelių priežiūrai, šitos įmonės iš esmės neturi ką veikti, jos gali užsidaryti ir išpardavinėti tai, ką dar turi", – neslėpė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Jau dabar iš 7300 kelių statybos ir priežiūros įmonėse dirbusių žmonių atleista per 1000, o įgyvendinus žiauriąją taupymo programą tektų atsisveikinti mažiausiai dar su 4200. Be to, užsakymus prarastų ne ką mažesnis būrys darbininkų transporto, statybinių medžiagų, kasybos sektoriuose. Finansų ministerijos siūlymus E.Masiulis vadino neracionaliais dar ir todėl, kad ekonomistų skaičiavimais, kiekvienas į kelių infrastruktūrą investuotas litas per visą jo gyvavimo laikotarpį duoda maždaug 3,3 lito grynosios naudos.

Ieškodamas, iš kur paimti pinigų, E.Masiulis svarstė, kad dalį lėšų į šį sektorių galėtų investuoti privatininkai, tačiau tai reikštų, kad Lietuvoje atsirastų mokamų kelių.

"Tiesa, tai susiję ne su ekonomine krize, o su privataus ir valstybės kapitalo partneryste kelių versle. Tam rengiama teisinė bazė, todėl netolimoje ateityje verslininkai koncesijos ar kitais būdais galės investuoti į kelius, tiltus ir jų priežiūrą", – sakė susisiekimo ministras.