Kaip Erelis tapo Pesliu

Patrioto ir išdaviko kokteilis

Už ugningą meile Lietuvai paženklintą kalbą geriausiam Lietuvos karo mokyklos 1936 m. laidos aspirantui dėkojo ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, kiti aukšti ano meto valstybės pareigūnai, o prezidentas Antanas Smetona net pabučiavo kalbėtoją. Karo mokyklos viršininkas gen. Kazys Musteikis, spausdamas ranką jaunam karininkui, išreiškė susižavėjimą jo iškalba ir patarė jam: "Neužkaskite šios gamtos dovanos. Ji turi tarnauti Lietuvai."

Ir jaunas karininkas J.Markulis, kartu studijavęs Kauno universiteto Teologijos ir Medicinos fakultetuose, uoliai "tarnavo" Lietuvai – 1945 m. tapęs MGB agentu, pražudė daugybę laisvės kovotojų.

Nors J.Markulio bylos Lietuvoje nėra, tačiau pokario istorijos tyrinėtojas medicinos prof. Aleksandras Vitkus, – beje, klausęs universitete J.Markulio paskaitų, – drauge su bendraminčiais sudėliojo garsaus MGB agento portretą iš surastų faktų, dokumentų, nuotraukų, istorinių įvykių liudytojų prisiminimų.

Kartu ieškota tautos išdaviko dienoraščio, privataus asmens parduoto 2013 m. Vilniuje, konsultuotasi su istorikais, ieškota istorinių paralelių su garsios Lietuvoje partizanų Lukšų šeimos atstovais per Antano Lukšos prisiminimus.

Tiesa, šį vertingą istoriniu požiūriu kokteilį žiūrovui įveikti gan sunku, nes dviejų valandų trukmės filmas "Lietuvos partizano Antano Lukšos gyvenimo credo: Laikom frontą" tiesiog perkrautas informacija, kurią būtų galima panaudoti dviem įdomiems filmams – vien apie A.Lukšą ir apie MGB agentą J.Markulį su brolių Lukšų vaidmeniu demaskuojant šį išdaviką.

Užverbuotas dar per karą?

1941 m. baigęs Vytauto Didžiojo universiteto medicinos studijas, J.Markulis iki 1943 m. dirbo Žmogaus anatomijos katedroje asistentu, priklausė Kaune veikusiai pogrindinei Lietuvos laisvės armijai (LLA), kur buvo vertinamas dėl iškalbos, patriotizmo, pažino ne vieną būsimą partizanų vadą.

Vokiečių okupantams uždarius Kauno universitetą, J.Markulis dirbo kitose Lietuvos vietovėse, o 1944 m. buvo netikėtai paskirtas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos katedros vedėju ir vyr. dėstytoju.

Pasak istoriko Kęstučio Kasparo, yra žinoma, kad MGB užverbavo J.Markulį 1945-ųjų sausį slapyvardžiu Ąžuolas. Nors šio agento byla nerasta, tačiau staigi jo karjera atkreipė dėmesį į patį J.Markulį ir jo pasirinktą specialybę – teismo medicinos, patologinės anatomijos sritį.

"To meto pagrindinę medžiagą tokiam darbui teikė NKVD ir NKGB kalėjimai ir kitos tos sistemos įstaigos, todėl joks gydytojas ten negalėjo dirbti, jei nebuvo rusas arba saugumo agentas", – įsitikinęs K.Kasparas. Jis spėja, kad J.Markulis galėjo būti užverbuotas ne 1945 m., o anksčiau – kai vokiečių okupacijos metais dirbo Utenos apskrities gydytoju.

Pirmas kraujas

Pasak istoriko, 1945-ųjų vasarą MGB savo agentą J.Markulį patikrino krauju – pasinaudojęs senaisiais LLA ryšiais, jis išdavė Kirdeikių kleboną kun. P.Liutkų ir pirmąjį partizanų Vytauto apygardos vadą kpt. V.Gumauską, kuris buvo nušautas pasaloje.

J.Markulis nesunkiai mezgė ryšius su partizanų apygardomis, nes prisistatinėjo esąs visos Lietuvos partizanų ir rezistencijos centro narys, turintis ryšių su užsieniu. Tas centras – tai MGB planas sukurti jos pačios agentų vadovaujamą pogrindinę Lietuvos pasipriešinimo vyriausybę ir jį, pasipriešinimą, sunaikinti. J.Markulis buvo infiltruotas į tą centrą įvairioms užduotims vykdyti.

Iš kur toks MGB pasitikėjimas J.Markuliu? Pasirodo, agentui iškilti okupantų saugumo akyse pagelbėjo visiškas atsitiktinumas.