Į Lietuvą, kaip ir į kitas Europos šalis, perkeliami pabėgėliai neturėtų būti atrenkami tik pagal šeimos sudėtį ar mokamas kalbas, sako Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Karina Davin.

Agentūros Regioninio biuro Šiaurės Europai vyriausioji pabėgėlių perkėlimo ir integracijos patarėja BNS tvirtino, kad priimamų pabėgėlių atranka vien pagal šiuos konkrečius kriterijus būtų diskriminacinė, kaip ir, pavyzdžiui, atranka dėl religijos.

„Iš Jungtinių Tautų perspektyvos, pabėgėlių priėmimas neturi būti diskriminacinis - tai yra mūsų esminis įsipareigojimas. Jei nekalbame apie religiją, aišku, priklausomai nuo situacijos, gali būti žiūrima ir į šeimos sudėtį - tai gali priklausyti nuo pasirengimo teikti paslaugas, nuo bendruomenės, kuri čia jau yra“, - BNS sakė JT atstovė.

„Bet jei išskirsite žmones tik dėl tos priežasties, tai gali būti (diskriminacija). Kitą vertus, jei moki bent vieną kalba, kuri yra vartojama čia - tai, aišku, gali būti vertybė. Bet svarbi yra būtinybė užtikrinti jų apsaugą - tai turi būti esminis principas. JT Pabėgėlių agentūra pasisako už pažeidžiamiausių pabėgėlių perkėlimą, nes jiems pagalbos reikia labiausiai“, - pridūrė ji.

JT atstovė sakė, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, nedelsiant turėtų pasirūpinti tais pabėgėlių poreikiais, kurie leistų jiems pradėti naują gyvenimą, t.y. kuo greitesniu apgyvendinimu, įdarbinimu, sveikatos priežiūros užtikrinimu, taip pat labai svarbus aspektas yra tiek pačių pabėgėlių informavimas apie Lietuvą, tiek visuomenės supažindinimas su pabėgėliais „palengvinant kontaktus“. Kaip gerus iki šiol Lietuvoje vykdytus pavyzdžius ji pateikė sudarytas galimybes susitikti pabėgėliams su vietos bendruomene Pabradės Užsieniečių registracijos centre - čia taip pat migrantams pristatomos lietuviškos tradicijos, ruošimasis Velykoms, Joninėms ir pan.

„Pabradėje bendruomenė gali susitikti su pabėgėliais, dalyvauti bendruose užsiėmimuose, pagaliau išgerti kavos, pasikalbėti. Tai yra labai paprasti dalykai: pripažinti, kad aš matau tave, aš girdžiu tave, žinau, kad tu čia esi, suprantu, kodėl tu čia esi“, - sakė K.Davin.

Ji ragino šalis vykdant pirminę atranką pabėgėlių stovyklose atsižvelgti į tai, ar jie turi Europoje jau gyvenančių šeimos narių ir užtikrinti šeimų susijungimą.

„Perkėlimo sistemoje (šalys) turėtų įvertinti, kur yra šeimos nariai jau pirmuoju žingsniu ir ką nors pasikviesti“, - sakė ji.

Lietuvos vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius BNS tvirtino, kad pateikdama savo prioritetus Europos Komisijai Lietuva tik pareiškia nuomonę, jog būtent šiems žmonėms būtų lengviau pritapti mūsų visuomenėje, tačiau jokiu būdu neatmeta priimti kitų pabėgėlių.

„Jeigu tokių nebus, mes, be abejo, priimsime visus. Bet jei bus galimybė rinktis bus, mes prioritetą teiksime būtent šeimoms, būtent iš Sirijos, būtent turintiems kokią nors profesiją. Nes mūsų tikslas, kad integracija būtų sėkmės istorija, kad kiti žmonės nekeltų rūpesčių mūsų visuomenei, kad nebūtų išlaikytiniai, o galėtų greitai susirasti darbą. Mes tikrai žmonių nediskriminuojame, nesakome, kad kitų neimsime - taip nebus“, - pabrėžė E.Jankevičius.

Pagal Europos Sąjungos planą Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Lietuva pageidauja, kad iš Turkijos perkeliami 70 asmenų būtų irakiečiai, o 1035, perkeliami iš Graikijos ir Italijos - nuo karinių konfliktų nukentėję sirai.