Sausio 28 dieną visi dėkingi Klaipėdos gyventojai minėjo miesto išvadavimo iš fašistinių grobikų 59-ąsias metines.

Trumpoje žinutėje ir muziejininko interviu sakoma, kad Klaipėda buvo ne išvaduota iš fašistų (argi galima taip rašyti?), bet tarybinės kariuomenės “užgrobta”. Maža to, po nuotrauka išspausdintas pono muziejininko pageidavimas šią dieną minėti kaip “miesto sunaikinimo” dieną.

Neminima, kad mūšiuose dėl miesto žuvo daugiau kaip pusšešto tūkstančio tarybinių karių, tarp kurių - 16-osios Lietuviškosios divizijos kovotojai. Jis liūdi dėl sugriauto miesto, kurį bombardavo ir apšaudė tarybiniai kariai.

Norėtume priminti, kad Memelis, o ne Klaipėda (muziejininkas tai pamiršo) buvo vienas svarbiausių atramos punktų Rytų Prūsijos ir Kenigsbergo miesto prieigose.

Miestą juosė trys gynybinės linijos, o pats jis buvo paverstas kariniu bastionu-tvirtove. Gynyba buvo įrengusi betoninius ugnies taškus ir prieštankines kliūtis, daugelis miesto pastatų buvo užminuoti. Šito muziejininkas netrokšta prisiminti, nenori kalbėti ir apie žiaurų vokiečių kareivių pasipriešinimą.

Todėl tarybiniams kariams, deja, teko ir bombarduoti, ir iš artilerijos pabūklų apšaudyti priešo gynybą, po to veržtis toliau į Vakarus. Ponas pamiršo paminėti, kad tarybiniai kareiviai nukenksmino šimtus minų, kuriomis buvo užminuoti miesto pastatai. Gelbėdami miestą nuo visiško sugriovimo, jie rizikavo gyvybėmis.

Vėliau buvo teigiama, kad mitinge dalyvavo tik rusai. Ne, gerbiamieji, mitinge dalyvavo visi, kam brangus žuvusiųjų už Lietuvos žemės laisvę atminimas, tai, kad miestui grąžintas istorinis Klaipėdos vardas.

Stebėtina, kad nei miesto valdžia, nei politinės partijos - kovotojos už demokratiją nepanoro paminėti šią pergalės šventę. Klaipėdos išvadavimo dienos mitinge dalyvavo ir kalbėjo Lietuvos rusų sąjungos, Rusų aljanso atstovai, Lietuvos socialdemokratų partijos nario parlamentaro padėjėjas, 16-osios Lietuviškosios divizijos bei darbo veteranai.

Mes, veteranai, matome, kokia puiki tapo Klaipėda per pokario metus. Palyginti su 1939-aisiais, miestas išaugo daugiau kaip tris kartus.

Dauguma klaipėdiečių gyvena sutvarkytuose butuose. Kasmet buvo statoma dešimtys daugiabučių namų, jau nekalbant apie pramoninį miesto potencialą. Tačiau per dešimtmetį daugelis pramonės įmonių nustojo gyvuoti, nebestatomi gyvenamieji namai.

Ar ponas muziejininkas apie tai rašys?

J. Baziliauskas
Antihitlerinės koalicijos šalių Antrojo pasaulinio karo veteranų Klaipėdos organizacijos tarybos pirmininkas

K. Šišorinas
Karo veteranas, organizacijos tarybos narys