Išlindo... šulinys

Žardės kūdra didelė. Akis pakėlus į horizontą, gražiai spindi vanduo, matyti dviejų bažnyčių siluetai, rypauja antelės, linguoja krūmai.

Pakrantėse buvo įrengti suoleliai, kažkada buvo ir smėlio vaikams žaisti. Dabar tai primiršta. Šiukšles dar surenka, kiek pasiekiama.

Tačiau pakrantė iš Reikjaviko gatvės pusės prašosi didesnio „remonto“: už akių užkliūva neaiškios paskirties šulinys su įmontuotu vamzdžiu, visur suplūkta žemė.

„Jeigu čia gražiai sutvirtintų krantines, atvežtų švaraus smėlio – būtų puikus poilsio kampelis. Suoliukų reikėtų daugiau. Ir tokių, kad greitai nesulaužytų. Valdžia daro šį tą, tvarko, bet kaip visada – ne iki galo. Pinigus moka didžiulius, bet darbininkai kartais yra nesąžiningi“,- pasakojo netoliese gyvenanti klaipėdiškė Adolfina, tikėdama, kad vieni mažiau laužys ir šiukšlins, o kiti, gavę darbo, dirbs sąžiningiau.