Visoje Lietuvoje garsi Ingos ir Michaelio Rinau dukters dalybų istorija – tik viena iš daugelio. Specialistai teigia, kad širdį draskančių dramų būtų mažiau, jei jas padėtų spręsti mediatoriai.

Visos istorijos tragiškos

Tarptautinio lygio mediatorių vis dar katastrofiškai trūksta, nors bylų dėl vaikų globos – vis daugiau.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja Simona Bronušienė tikino, kad I.Rinau byla ne vienintelė tokia šalyje.

"Vaikų grobimo atvejų tebeskaičiuojame ir jų daugėja. Pernai užfiksuota 17 atvejų, kai vaikai buvo vaikų išvežti į užsienį, kai buvo pažeistos globos teisės", – sakė S.Bronušienė.

Septyniose bylose, kuriose buvo svarstomas klausimas dėl neteisėtai į Jungtinę Karalystę išvežtų vaikų grąžinimo į Lietuvą, teismai priėmė sprendimus grąžinti vaikus į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, ir jie buvo parvežti į Lietuvą. Bylą dėl keturių vaikų grąžinimo į Lietuvą nagrinėjęs Italijos teismas priėmė sprendimą vaikų negrąžinti į Lietuvą. Dvi bylos baigėsi taikiai, ir tėvai susitarė spręsti globos klausimą patys, vieną ginčą išsprendė Lietuvos teismas. Airijoje ir Anglijoje tebevyksta teismai dėl dviejų mažamečių likimo.

"Visos šios istorijos savotiškai tragiškos. Nesenai teko nagrinėti lietuvaitės ir teisę laikinai gyventi Anglijoje turinčio iraniečio ginčą. Moteris pripažino šį vyrą vaiko tėvu, tačiau nesusiklosčius gyvenimui grįžo į Lietuvą. Tėvas ėmė ginti savo teises į vaiko globą. Tačiau paaiškėjo, jog vaiko globa jam buvo reikalinga tik įrodyti, kad jis turi Anglijoje gimusį vaiką ir taip neva gali pretenduoti į teisę gyventi nuolat", – pasakojo S.Bronušienė.

"Patirtis rodo, kad taikus ginčo sprendimas kur kas efektyvesnis. Todėl siūlytina toliau stiprinti mediatorių paslaugų teikimą sprendžiant šeimos ginčus. Kol kas yra tik sąrašas išklausiusių kursus, tačiau tarptautinio lygmens mediatorių trūksta. Garsiojoje I. ir M.Rinau byloje buvo siūlomos mediatoriaus paslaugos Vokietijoje, tačiau šalys atsisakė. Galbūt ši istorija būtų turėjusi ir kitokią pabaigą", – dienraščiui sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja.

Mediatoriumi gali būti kitas teisėjas, teisėjo padėjėjas arba kitas mediatorių sąraše įrašytas asmuo. Šie darbuotojai besiginčijančias puses verčia tartis taikiai.

Keturių valandų džiaugsmas

Klaipėdietė I.Rinau kas dvi savaites aštuoniolika valandų pigiausiu autobusu keliauja į Vokietiją, kad galėtų keturias valandas praleisti su savo dukra. Mergaitė mamą išvysta tik dalyvaujant prižiūrėtojams, Ingai leista bendrauti su dukra tik vokiečių kalba.

"Tai labai fiziškai ir psichologiškai sunku. Jaučiuosi labai išsekusi. Palaiko tik meilė dukrelei ir pareiga. Darau tai, ką darytų kiekviena mama. Aš neturiu teisės palūžti. Man labai skaudu, kad esu visiškai išstumta iš vaiko gyvenimo", – guodėsi moteris.

Klaipėdos universitete dėstanti I.Rinau tikino, kad šios kelionės ištuštino santaupas. "Palaiko draugai ir šeima. Turėčiau padėkoti visiems žmonės, kurie pagelbėjo", – sakė klaipėdietė.

I.Rinau teismo įpareigota neatskleisti susitikimo su dukra detalių. Vokietijoje tebevyksta teismo procesas dėl globos nustatymo.

"Toms, kurios gali patekti į panašią situaciją, patarčiau dėl visko iš anksto susitarti. Jei tai įmanoma, net vedybų sutartyje patarčiau apibrėžti, su kuo ir kur skyrybų atveju gyvens vaikai, nes šalių teisinės sistemos labai skiriasi", – pasakojo I.Rinau

Nežmoniški įstatymai

Vilties neprarandanti motina tikino tebekovojanti dėl dukrelės globos.

"Mažamečio teisė augti su mama teisiškai turi būti apibrėžta. Jei vyras pasisamdys geresnį advokatą, jei teisėjas nebus objektyvus, mažo vaiko likimas bus nulemtas. Vaikas ne ambicijų objektas ir ne daiktas. Dabar daug girdžiu, kai tėvai skundžiasi, jog motinos neleidžia bendrauti su vaiku. Žinoma, tai irgi nepateisinama", – kalbėjo I.Rinau.

I.Rinau teigimu, teisininkai jau ėmė diskutuoti dėl Hagos konvencijos taikymo.

"Jei vaikas išvažiuoja į kitą šalį su vienu iš tėvų ar pagrindiniu globėju, jo grąžinimas bus didesnė žala ir trauma. Europos Parlamente jau diskutuojama dėl šios konvencijos taikymo, į šią diskusiją turėtų įsilieti ir Lietuva", – samprotavo moteris.