Kiekvienais metais miesto tarnybos ruošiasi žiemai ir beveik kasmet sniegas uostamiestį užklumpa netikėtai. Praėjusią savaitę savivaldybė gavo daug miestiečių skundų dėl nevalomų šaligatvių, ligoninėse ne vienas atsidūrė pargriuvęs slidžioje vietoje. Miesto dienraščiuose nestokojo aštrių publikacijų apie bendrovių, atsakingų už miesto valymą, neveiklumą. Spustelėjęs šaltukas miesto merą privertė prakaituoti.

Miestas - čiuožykla

Daugiausia skundų gavo savivaldybė. Suprantama: miestiečiams daugiau nėra kur skųstis, tačiau apie miestą, virtusį čiuožykla, norėčiau išdėstyti keletą minčių.

Savivaldybė laiku skyrė lėšų miesto valymui ir tvarkymui. Įvyko vieši konkursai, kuriuose miesto valymo darbus laimėjo ne viena bendrovė. Mums reikėjo tik kontroliuoti, kaip vykdomi sutartiniai įsipareigojimai.

Mechanizuotu miesto valymu užsiima bendrovė „Specialus autotransportas“, rankiniu – „Klaipėdos želdiniai“. Mes reikalavome, kad kiekvienas rangovas paraiškoje pateiktų duomenis apie turimą techniką, specialistus. Miestą taip pat valo daugiabučius namus eksploatuojančios valdos, namų bendrijos, kiekvienam komerciniam objektui taip pat priskirta valymo teritorija. Miesto valymo taisyklėse viskas yra aiškiai reglamentuota.

Ką mes visi pamatėme praėjusią savaitę? Savivaldybės darbuotojai, be abejo, privalėjo griežčiau kontroliuoti miesto valymo darbus. Jiems reikėjo nedelsiant taikyti įvairias sankcijas tiems, kas nevalė šaligatvių, kur eiti buvo ne tik sunku, bet ir pavojinga.

Tačiau netgi centrinėje miesto gatvėje buvo ne vienas apsileidęs komercinio objekto šeimininkas, kuriam visai nerūpėjo nei miestiečiai, nei jo paties klientai. Prisiminkime, kaip atrodė teritorija Manto gatvėje šalia „Čili kaimo“? Kitų žodžių nėra – absoliuti netvarka! O beveik visą dieną restoranas traukia žmones, klientų netrūksta. Kaip įvertinti tokį restorano šeimininką?

Kitoje gatvės pusėje – irgi komerciniai objektai. Toks pat apsileidimas, abejingumas savo klientams ir miestiečiams. Tokius apsileidėlius būtina bausti griežtai. To reikalausiu iš savivaldybės darbuotojų: atėjo laikas taikyti administracinio poveikio priemones.

Šalčio aukos

Praėjusią savaitę mieste sušalo benamis. Man tai buvo skaudi žinia. Atrodo, mes daug padarėme, nuo šalčio gelbėdami benamius. Šilutės plente tuoj atsidarys dar vieni nakvynės namai, kurių įrengimas savivaldybei kainavo daug nervų, nesibaigiančių derinimų ir leidimų gavimo ministerijose. Galų gale mes įveikėme visus biurokratinius barjerus, įrodėme, kad nakvynės namai rūsyje gali įsikurti. Benamiams tikrai yra kur prisiglausti.

Mane ne taip retai užkalbina benamiai. Jie kaulija pagalbos, aš niekada neatsisakau jiems padėti. Bet benamių yra įvairių. Žinau vieną, kuris prarado būstą, tačiau nukreiptas į nakvynės namus girtavo ir buvo išprašytas. Deja, su tokiais man dažniausiai ir tenka bendrauti.

Jeigu kreipiasi miestiečiai, pastebėję šąlantį benamį, praneša, prašo pagalbos – jiems niekada nebus atsakyta. Tačiau lygiai taip pat benamiai turi galvoti apie tam tikrą atsakomybę: jeigu mes pasirūpiname jais, reikia parodyti bent elementarų supratimą ir gerbti pastogę suteikusius žmones ir tarnybas.