Asociacija žada teikti pasiūlymus valdžiai.

„Gruodį asociacija pateiks konkrečius pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, kaip tobulinti LRT valdymo ir finansavimo modelį, pagal europietiškas tradicijas ir kvies politikus platesnei diskusijai. Taip pat prašome sprendžiant žiniasklaidos reglamentavimo klausimus tartis su žiniasklaidos organizacijomis“, – išplatintame pranešime cituojama IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Kaip skelbiama išplatintame pareiškime, asociacija visada pasisakė už tai, jog Lietuva turėtų kokybišką visuomeninį transliuotoją, nes tai yra svarbu demokratinių valstybių žiniasklaidos ekosistemose, tačiau jis turi atitikti Europos komisijos (EK) ir ES keliamus reikalavimus.

Be to, kaip teigia asociacija, visuomeninis transliuotojas turi turėti aiškius ir realiai veikiančius išorinės kontrolės mechanizmus, kurių dabar trūksta.

IŽA teigimu, dabartiniai politiniai procesai dėl LRT yra priminimas, kad visuomeninio transliuotojo valdymo ir finansavimo modelis turi būti depolitizuotas. Pasak asociacijos, tą patvirtino ir vykdytas Valstybės kontrolės (VK) auditas, po kurio LRT tarybai pateiktos rekomendacijos patikslinti nepriklausomų bei tarybos narių santykį komitetuose, kad nepriklausomų narių būtų daugiau.

Kaip skelbta, pastaruoju metu Seime dalis parlamentarų kėlė ne vieną klausimą dėl LRT, inicijavo įstatymo pataisas.

Viena jų – siūlymas supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.

Siūlymas ketvirtadienį įveikė pirmąjį balsavimą Seime – įstatymo pataisos po pateikimo sulaukė parlamentarų palaikymo.

Be to, ketvirtadienį Seimas pritarė ir „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai bus skiriama apie 80 mln. eurų.

Valdančiųjų inicijuojamos įstatymo pataisos sulaukė viešos kritikos. Šalies žurnalistai kreipėsi į parlamentarus, reikšdami susirūpinimą dėl to, jog Seimo narių veiksmai panašėja į bandymą užvaldyti visuomeninį transliuotoją.

Kritiškai dėl teikiamų pataisų pasisakė ir pati LRT taryba – palaikomas kvalifikuotos daugumos reikalavimas generalinio direktoriaus atleidimui.

Tuo metu Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platforma trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl LRT situacijos. Pasak jos, dėl keleto šiuo metu Lietuvoje iškeltų iniciatyvų kyla pavojus LRT nepriklausomumui ir veiksmingai veiklai. Susirūpinimą dėl šių pataisų jau išreiškė Europos transliuotojų sąjunga (EBU).